Lietuvos laipiojimo boulderingo rungties čempionė Rugilė Tamošiūnaitė tiesiog sutverta šiam sportui. Kaip pasakoja ji pati, mintis nuvesti ją į laipiojimo treniruotę kilo kai su tėvais būdama svečiuose, Rugilė lipo laiptais rankomis.
„Nuo vaikystės lipau visur, kur sugebėjau – nepraeidavau pro medžius, pastatus, skersinius. Pamatę mano gabumus, tėvai pasiūlė išbandyti laipiojimo sportą. Tuomet Kaune pirmus metus veikė laipiojimo salė. Kartu pasikviečiau buvusią savo klasiokę ir geriausią draugę. Mums abiem labai patiko, iškart gerai sekėsi ir jau pirmaisiais laipiojimo treniravimosi metais pavykdavo laimėti vaikų varžybas“, – prisiminė R. Tamošiūnaitė.
Nors laipiojimo sportas yra gana patrauklus aktyviai gyvenantiems žmonėms, tai nėra paprastas užsiėmimas.
„Kaip ir visuose sportuose, čia reikia ryžto ir užsispyrimo. Vėliau seka daugybė skirtingų veiksnių: tinkamas kūno sudėjimas, lankstumas, mobilumas, koordinacija. Daugeliui žmonių atrodo, kad svarbu turėti stiprius pirštus, kas yra tiesa, tačiau taip pat svarbu teisingai valdyti visą kūną. Nepatogios situacijos reikalauja didelio lankstumo, o daugybė dinamiškų judesių reikalauja tikslesnio kojų darbo nei rankų. Įdomu tai, kad lipant svarbu ne tik būti fiziškai stipriam, bet ir teisingai mąstyti – išspręsti trasą“, – sakė sportininkė.
Pasak jos, dažnu atveju tiek pradedantys, tiek patyrę sportininkai neįveikia trasos ne todėl, kad yra fiziškai nepajėgūs, tačiau dėl to, jog nesugalvoja teisingo sprendimo būdo, neranda optimalios judesių sekos ar tinkamų pozicijų. Todėl svarbu ne tik turėti ankščiau išvardintas savybes, bet ir mokėti skaityti trasas, kas varžybų metu veikiant stresui gali tapti iššūkiu.
R. Tamošiūnaitė pasirinko turbūt populiariausią laipiojimo sporto discipliną – boulderingą. Tai yra olimpinė disciplina. Boulderinge lipamos trumpos trasos ant neaukštos 3-5 m aukščio laipiojimo sienelės arba akmens, o saugumą užtikrina specialūs čiužiniai.
„Boulderingą pasirinkau dėl to, kad prieš 16 metų tai buvo vienintelė disciplina, kuriai turėjome sąlygas treniruotis mano gimtajame mieste Kaune. Ir dabar šiai disciplinai Lietuvoje turime neabejotinai geriausias sąlygas. Tačiau pamažu gerėjant sportinio lipimo sąlygoms Lietuvoje, bei aplankius užsienio sales, mane vis tiek labiausiai žavi boulderingas. Manau todėl, kad šioje disciplinoje trasos yra trumpesnės, bet sudėtingesnės. Joms „sprogstamoji jėga“ svarbesnė nei ištvermė, o koordinacija atliekant šuolius yra mano stiprioji vieta“, – pasakojo R. Tamošiūnaitė.
Nors laipiojimo sportas populiarėja, gimtinėje ji pasigenda konkurencijos. Pasak jos, nors moterų lipimo lygis pamažu auga, pastaruosius penkerius metus lyderiauja tie patys veidai. Dėl nedidelės konkurencijos R. Tamošiūnaitė dažniausiai laipioja bei treniruojasi su vyrais. Visgi jaunoji karta auga ir tikėtina, kad greitu metu Lietuvoje atsiras daugiau stiprių laipiotojų.
Sportininkė atskleidžia, kad laipiojimo treniruotės susideda iš keleto dalių. Vieną dieną ji lipa sunkias trasa, o kitą – daugiau lengvesnių, stengdamasi padidinti ištvermę. Trečią dieną yra lipama ant specialių lentų, pvz. „Moon board“ – neigiamo kampo lentos su skirtingo lygio trasomis, valdomomis programėle. Kita svarbi dalis – pratimų darymas, stiprinant skirtingus raumenis: kabėjimai pirštams, prisitraukimai, pečių/nugaros ir pilvo preso pratimai.
„Treniravimas keičiasi nuo varžybų sezono, pavyzdžiui, prieš varžybas kabėjimą su svoriu geriau pakeisti kitais pratimais, kad pirštai pailsėtų, o laipiojant gerai atlikti daugiau koordinacijos judesių ir šuolių, kadangi varžybinės trasos dažniausiai būna ne itin sunkios fiziškai, tačiau itin sudėtingos įveikti iš pirmo karto dėl komplikuotų judesių“, – teigė R. Tamošiūnaitė.
Laipiojimo trasų sudėtingumas svyruoja nuo 5c iki 8a. Kuo aukštesnis lygis, tuo trasos sudėtingesnės. R. Tamošiūnaitė prisipažįsta, kad šiuo metu jos pagrindinis tikslas yra įveikti 8a sudėtingumo trasą ant tikrų uolų bei pavasarį sudalyvauti Europos laipiojimo taurės etapuose, siekiant parodyti kuo geresnį rezultatą.
„Norint konkuruoti su geriausiais Europos ir pasaulio sportininkais, reikia įdėti labai daug darbo. Laipiojimo sąlygas salėse, kalbant apie boulderingo discipliną, turime tikrai pakankamas. Pagrindinis skirtumas, kad kitų šalių atletai treniravimuisi skiria daug daugiau laiko. Kol kas Lietuvoje niekas už treniruotes atlyginimo nemoka, todėl sportininkams po darbo lieka kur kas mažiau laiko treniruotėms, nei kitų šalių atletams“, – realybę atskleidė R. Tamošiūnaitė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: asmeninio archyvo
Didžiausias metų šventes Druskininkai kvies pasitikti kalėdiniu bėgimu