Lietuvos kalnų dviračių (MTB) olimpinio kroso (XCO) čempionato vyrų elito grupėje ketvirtus metus iš eilės triumfavo šiaulietis Ignas Ambrazas (SK „S-Sportas“). Šis čempionatas šįkart vyko Uogrėje (Latvija), todėl mūsiškiai turėjo galimybę išbandyti jėgas su pajėgiais kaimyninės šalies atstovais.
Tarp visų dalyvių I. Ambrazo rezultatas buvo ketvirtas, o nugalėjo latvis Martinis Blūmas, kuris dalyvavo ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Įdomu tai, kad I. Ambrazui tai nėra pagrindinė sporto šaka – jis didžiausią dėmesį skiria orientavimosi sportui ir yra jau pasiekęs nemažai pergalių orientavimosi sporto kalnų dviračiais varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ketvirtą kartą tapai Lietuvos čempionu – kuo paskutinis čempionatas buvo išskirtinis?, – Sportlandmagazine.lt paklausė I. Ambrazo.
Šis čempionatas išsiskyrė oro sąlygomis ir tuo, kad vyko Latvijoje. Prieš pat mūsų startą prasidėjo labai stiprus lietus ir jis akimirksniu pakeitė trasą. Ši trasa ir taip buvo pakankamai sudėtinga dėl šuolių ir greitų nusileidimų, bet per lietų tapo labai sunkiai įveikiama. O kad vyko Latvijoje, manau, tik pridėjo įdomumo dėl didesnio konkurentų skaičiaus.
Kuo tave sužavėjo kalnų dviračių sportas? Kokių savybių čia reikia?
Kalnų dviračių sportas mane patraukė tuo, kad dažniausiai trasos yra miške, gamtoje. Kadangi nuo mažens užsiimu orientavimosi sportu, miškas man yra lyg antri namai.
Kalnų dviračiai turi kelias disciplinas, o mano mėgstamiausia ir kurioje jau ketvirtus metus iš eilės tampu Lietuvos čempionu, yra MTB XCO (kalnų dviračių olimpinio kroso) rungtis. Ši disciplina man patinka todėl, kad trasos dažniausiai būna techniškos, su kliūtimis, šuoliais, sudėtingais nusileidimais bei pakilimais. Man patinka dviratį vairuoti, ne tik važiuoti su juo.
Ar Lietuvoje įmanoma pilnavertiškai treniruotis? Kokių sąlygų reikia idealiam pasiruošimui?
Kadangi tai nėra mano pagrindinė sporto šaka, retai dalyvauju užsienio varžybose, todėl būtent šioms varžyboms pasiruošimui skiriu mažiau laiko, tačiau treniruotės labai dažnai koreliuoja su orientavimosi sporto treniruotėmis, kur trasos taip pat nėra tokios ilgos kaip maratonai.
Ar tai brangus sportas?
Žiūrint su kokiu sportu lyginame. Jei su automobilių sportu, tai turbūt labai pigus, o jei su kokiu bėgimu, tuomet gali pasirodyti ir brangus. Kadangi tai yra ir technikos sportas, visa įranga, atsarginės dalys bei aptarnavimas reikalauja lėšų, tačiau kainų diapazonas yra pakankamai platus ir manau, kad galima lenktyniauti pakankamai aukštame lygyje su sąlyginai nebrangia technika.
Koks yra lietuvių lygis pasaulyje? Ar turime potencialo patekti į olimpines? Kokių pats turi ambicijų?
Kol kas neturime sportininkų, kurie galėtų kovoti su pačiais stipriausiais pasaulyje MTB XCO rungtyje. Taip pat neturime trenerių bei klubų, kurie ruoštų šios srities sportininkus. Lietuvos kraštovaizdis būtent šiai disciplinai pakankamai tinka, nes čia nėra būtini labai ilgi kalnai ar nuokalnės. Taip pat Šiaulių rajone yra trasa, kuri gali būti ir yra kartais naudojama tokio tipo varžyboms.
Turime kelis potencialius jaunuolius, kurie galėtų ruoštis ateinančioms olimpinėms žaidynėms, tačiau tai reikalauja didelių investicijų arba klubo, kuriame jie treniruotųsi kaip profesionalai.
Kadangi kalnų dviračiai šiuo metu nėra mano pagrindinė sporto šaka, prioritetas yra orientavimosi sportas kalnų dviračiais (OSKD), todėl apie olimpines žaidynes nedaug galvoju. O OSKD disciplinoje šiemet jau sau įrodžiau, kad galiu kovoti su stipriausiais pasaulyje, todėl siekiu pačių aukščiausių rezultatų.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Živilės Kavaliauskienės