Lietuvos irkluotojai jau eilę metų yra pasaulio elite ir džiugina sporto gerbėjus puikiais pasiekimais. Nenuostabu, kad norint pasiekti aukšto lygio rezultatus, reikia daug sunkaus ir ilgo darbo bei kruopštaus pasiruošimo. Viena iš pasiruošimo naujam sezonui dedamųjų yra slidinėjimas.
Kiekvieną žiemą Lietuvos irkluotojai vyksta į slidinėjimo stovyklą užsienyje. Praėjusių metų pabaigoje pajėgiausi Lietuvos sportininkai buvo nuvykę į Italijos kalnus, kur, ugdydami ištvermę, ne vieną šimtą kilometrų turėjo įveikti ant slidžių.
Vienas iš Lietuvos irkluotojų trenerių Kęstutis Keblys džiaugėsi, kad pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija nesutrukdė irkluotojams atidirbti slidinėjimo stovykloje taip, kaip buvo suplanuota.
„Buvo kiek sudėtingiau su transportavimu ir nuvykimu, bet miestelis, kuriame apsistojo sportininkai, buvo uždaras, todėl turistai čia atvykti negalėjo. Jokių problemų neturėjome. Matėme, kad trasomis naudojosi kitos komandos, bet paprastų žmonių ten nebuvo. Galima sakyti, kad nieko ypatingo šiais metais nepajutome, tik kaip tik viskas tapo laisviau – žmonių nėra, slidinėjimo trasos laisvos“, – kalbėjo K. Keblys.
Šiais metais pajėgiausi Lietuvos irkluotojai slidinėjo Livinjo miestelyje. Šio miesto slidinėjimo trasas mūsiškiai išbandė pirmą sykį.
„Ieškojome mums tinkančių vietų. Pagrindiniai mūsų tikslai – aukštikalnės ir geros sąlygos. Norėjome geros kondicijos trasų ir visą tą mes turėjome. Gavome ir sporto salę, kur galėjome dirbti papildomai. Viskas buvo suderinta. Mums rekomendavo šį miestą ir mes likome patenkinti“, – aiškino treneris.
Treneris pabrėžia, kad slidinėjimo treniruotės yra skirtos aerobinės ištvermės ugdymui. Kadangi žiemos periodu temsta gana anksti, todėl rytinės treniruotės visada būdavo ant slidžių. Irkluotojai per treniruotę nušliuoždavo nuo 25 iki 40 km. Slidinėjimas vyksta tam tikrais etapais, kontroliuojant sportininkų pulsą.
Įprasta, kad sportininkai, norėdami tobulinti tam tikrus elementus, užsiima ne savo sporto šaka. Dažnai įvairių sporto šakų atstovai ištvermę lavina bėgiodami. K. Keblys teigia, kad irkluotojams slidinėjimas yra kur kas naudingesnis.
„Slidinėjimas – vienas iš labiausiai irkluotojams tinkančių sportų. Irkluotojai yra gana dideli, jų didelė raumenų masė, todėl bėgdami jie labai apkrauna sąnarius. Taip pat mums svarbu dirbti aukštikalnėse, o čia irkluoti ar bėgioti nėra daug galimybių. Slidinėjimo stovyklas rengia didžioji dalis viso pasaulio irklavimo komandų“, – teigė K. Keblys.
Vis dėlto slidinėjimas irgi reikalauja tam tikrų įgūdžių bei technikos. Elitiniams Lietuvos irkluotojams tai nėra didelė problema, nes jie prie tokių stovyklų jau yra įpratę.
„Geriausi mūsų irkluotojai daugiau mažiau slidinėjimo techniką yra įvaldę. Žinoma, tai nėra profesionalus slidinėjimas ir mums ta technika nėra pati svarbiausia. Mums svarbus funkcinis darbas. Slidininką pasodinus į valtį, turbūt irgi technika nebūtų pati geriausia, todėl viskas suprantama. Kalnuose mums svarbiausia yra ne čiuožti, o įgauti tam tikras fizines savybes. Bet taip, tikrai turime tarp irkluotojų puikiai čiuožiančių žmonių“, – pasakojo K. Keblys.
Irkluotojų treneris džiaugėsi, kad slidinėjimas nėra pavojingas sportas. Viską darant teisingai ir „su galva“, traumų tikimybė slidinėjant yra dar mažesnė negu bėgant.
Grįžę iš slidinėjimo stovyklos, geriausi Lietuvos irkluotojai daug laiko poilsiui neturėjo. Sausio mėnesį Lietuvos rinktinės nariai vėl vyko į Italiją, tik šįkart treniruotės jau vyko ant vandens.
„Šįkart jau buvo irklavimas, mūsų sporto specifika. Vyksta pasiruošimas artėjančiam sezonui. Daug dirbame su technikos tobulinimu, todėl visas veiksmas jau vyksta ant vandens“, – pridūrė K. Keblys.
Lietuvos irkluotojams 2021 metai bus intensyvūs ir įdomūs. Pajėgiausi sportininkai ruošiasi Tokijo olimpinėms žaidynėms, o kai kurie pavasarį bandys nugvelbti paskutinius kelialapius į svarbiausią metų sporto renginį.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Dovydo Nemeravičiaus
Į Europos sportinės gimnastikos žvaigždyną iškopęs atletas svajoja apie gerą treniruočių salę