Tokijo olimpinės žaidynės buvo ketvirtosios, kuriose buvo galima išvysti golfo sportą. Pirmuosius du sykius olimpinėse žaidynėse jis buvo 1900 ir 1904 metais, o trečiąjį – 2016 metais. Golfo populiarumas pasaulyje nuolat auga, todėl panašu, kad šįkart golfas olimpinėje šeimoje įsitvirtino ilgam.
Lietuvoje golfas taip pat atranda savo vietą. Mūsų šalyje yra penki 18 duobučių golfo laukai, o talentingiausi žaidėjai jau skina pirmąsias pergales tarptautiniame lygyje. Nesunku pastebėti, kad golfo laukai užima dideles teritorijas, kurios būna apsuptos vandens telkinių, miškų ir kitų gamtos objektų.
14-metis Giedrius Mackelis jau yra dukart Lietuvos čempionas. Būtent jis „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie golfo laukų subtilybes.
„Vienam golfo laukui su visomis treniruočių zonomis reikia mažiausiai 30 hektarų. Žaidimo aikštės („fairway“) ir ridenimo aikštelių („green“) pločiui ar dydžiui limitų nėra, bet jie niekada nebus ekstremaliai maži ar siauri“, – sakė G. Mackelis.
Mažiausios ridenimo aikštelės „PGA Tour“ lygyje yra Kalifornijos „Pebble Beach“ lauke, kurių vidutinis dydis yra 325 kv. m. Didžiausias ridenimo aikšteles galima rasti Didžiojoje Britanijoje esančioje seniausiame pasaulyje 18 duobučių „St. Andrews“ golfo lauke, ten jų vidutinis plotas yra 2000 kv. m. Ten ridenimo aikšteles dažnai dalinasi dvi duobutės. Žaidimo aikščių vidutinis plotis yra apie 35 m, bet, pavyzdžiui, „U.S. Open“ turnyruose jos susiaurėja iki 18 m.
„Laukus taip pat skirtingai paruošia skirtingiems turnyrams. Lietuvoje tai nėra daroma, bet didesniuose turnyruose „rough‘as“ (ilga žolė) yra kartais užauginamas iki 10 cm ilgio, žaidimo aikštė yra susiaurinama, ridenimo aikštelės – pagreitinamos. Visa tai daroma, kad laukas būtų kuo sudėtingesnis“, – aiškino G. Mackelis.
Golfo lauke kliūčių yra daugybė – nuo miškų, upelių, ežerų ir bunkerių (smėlio kliūtis), kuriuos galima rasti ir beveik kiekviename aikštyne Lietuvoje, iki žolės ir puodo (put) bunkerių, smėlio zonų, kopų ar net akmeninių sienų.
„Pavojingiausios kliūtys visada yra vandens, nes tada iškart turi išsimesti kamuoliuką su baudos smūgiu. Bet turbūt dar brangiau kainuojančios kliūtys yra „pot“ bunkeriai, nes jie būna labai maži su stačiomis sienomis. Norint iš jų išsimušti kamuoliuką, dažnai tenka smūgiuoti į šoną ar net atgal. Kliūtys neturi jokių ribų ir jos laukuose gali būti bet kokio dydžio. Jų skaičiui taip pat nėra jokių apribojimų“, – pasakojo G. Mackelis.
Kaip žinia, Lietuvoje yra penki 18 duobučių laukai. Šalia Vilniaus įsikūrę „The V Golf Club“, Europos centro golfo klubo ir Sostinių golfo klubo aikštynai, šalia Klaipėdos – „National Golf Resort“, o šalia Druskininkų – Vilkės golfo klubo.
Paprašėme G. Mackelio įvertinti, kokios kliūtys dominuoja šiuose golfo laukuose.
„The V Golf Club“ – labai daug miškų ir vandens kliūčių, beveik niekur negalima mušti į šonus. Bunkeriai maži ir gilūs, bet yra toli nuo vietų, kur žaidėjai dažniausiai būna, todėl į juos retai pataikoma.
Europos centro golfo klubas – „rough‘as“ aplink žaidimo aikšteles yra turbūt ilgiausias Lietuvoje. Dėl to dažnai iš jo tenka mušti saugesnį smūgį. Čia yra daug vandens kliūčių ir siaurų duobučių, bet labai mažai bunkerių ir tik keli iš jų gali sutrukdyti žaidėjams.
Sostinių golfo klubas – laukas labai platus, nėra daug bunkerių, bet jie visi pavojingi ir tikrai bent kartą per raundą į jį pataikysi. Vietomis yra daug vandens, bet duobutės tokio pločio, kad vandens kliūčių galima nesunkiai išvengti.
Vilkės golfo klubas – yra vienas upelis, kuris teka pro visą lauką ir jį galima pamatyti beveik kiekvienoje duobutėje. Labiausiai laukas žinomas dėl savo gilių bunkerių, kurių yra apie 70. Beveik visose duobutėse bunkeriai yra tuose atstumuose, kur žmonės dažniausiai muša.
„National Golf Resort“ – daugumoje duobučių iš visų pusių yra vandens kliūčių, o keletoje duobučių yra labai ilga žolė, į kurią įsimušęs, dažnai gali nerasti savo kamuoliuko. Bunkerių netrūksta, todėl dažnai tenka žaisti saugesniu režimu.
Pasak G. Mackelio, užsienyje laukai yra panašūs kaip ir Lietuvoje.
„Didžiausias skirtumas gali būti matomas Didžiosios Britanijos, ypač Škotijos, laukuose. Jie yra vadinamo „Links“ stiliaus. Juose beveik niekada nebūna jokių medžių, o vienintelė vandens kliūtis yra jūra. Ten dažniausiai ir yra randami vadinami „pot“ bunkeriai. Taip pat labai populiaru, ypač Amerikoje, darosi palikti augti natūralias žoles vietoj vejos. Tai ne tik padaro lauką sunkesnį, nes yra daugiau ilgos ir kibios žolės, bet taip pat yra labiau ekologiška ir gražu. Taip pat labai populiarėja smėlio zonos, jos panašios į bunkerius, tik yra daug kartų didesnės, kartais net pasiekia kelis šimtus metru ilgio, ir jose galima liesti smėlį, o taip pat nėra grėblių, kad būtu galima gražiai sutvarkyti savo smūgio vietą“, – golfo laukų subtilybes atskleidė Lietuvos čempionas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Merginų „Challenger“ turnyre iškovotas sidabras