Oficialiai skaičiuojama, kad Lietuvoje yra beveik 30 diskgolfo laukų. Tai parodo, kad šis sportas sparčiai populiarėja mūsų šalyje, o išbandyti jį galima kone kiekviename Lietuvos kampelyje.
Visgi laukas laukui nelygus. Panašiai kaip ir golfe, standartinį diskgolfo lauką sudaro 18 krepšių. Tokiame lauke jau galima rengti oficialias varžybas. Mėgėjiškam žaidimui ar treniruotėms tinka ir mažesni aikštynai, ypač – su devyniais krepšiais.
Lietuvoje yra net 15 standartinių diskgolfo parkų. Kitą dalį sudaro devynių, aštuonių, septynių ar keturių krepšių laukai.
„Mažesni laukai paprastai atsiranda kai nėra finansų arba teritorijos standartiniam 18 krepšių parkui. Jie puikiai tinka vietiniams pasižaidimams, pramogai arba treniruotėms. Paprastai jie būna ir lengvesni, todėl tinka naujokams ar pradedantiesiems“, – sakė Lietuvos diskgolfo federacijos Valdybos narys Darius Gricius.
Golfo laukai skiriasi savo sudėtingumu, ilgiu. D. Gricius aiškina, kad 60-70 m atstumas tarp krepšių laikomas gana trumpu. Dažniausiai atstumas būna 100-130 metrų, o rekomenduotinas metimų skaičius (PAR) yra trys. Sudėtingesnių ir ilgesnių, net iki 200 m atstumu išdėstytų krepšių „PAR‘as“ yra keturi.
Žinoma, sudėtingumas skiriasi ir nuo pačios teritorijos bei joje esančių kliūčių – medžių, įkalnių, vandens telkinių.
„Geras parkas yra toks, kuriame yra daug įvairovės – su įkalnėmis ir nuokalnėmis, su siaurais metimais miškingoje teritorijoje, su kažkiek atviresniais metimais. Smagu, jei parko teritorija leidžia visą tai išgauti. Suprantama, kad taip yra ne kiekviename diskgolfo parke“, – teigė D. Gricius.
Specialisto teigimu, miškingiausio Lietuvos diskgolfo parko statusą turi Molėtų parkas. Jis turi daugiausiai „siaurų“ koridorių, nes krepšiai išdėstyti gana miškingoje teritorijoje. Parkas yra vienas naujausių mūsų šalyje – jis įkurtas 2022 metais. Nors jis gana sudėtingas, D. Gricius džiaugiasi, kad jį greitai pamilo žaidėjai. Kaip vienas iš parko kūrėjų, jis baiminosi, jog siauri ruožai gali atbaidyti diskgolfo mylėtojus, tačiau viskas atsitiko priešiningai – žaidėjai mielai žaidžia šiame lauke ir nuolat nori sugrįžti, kad pagerintų rezultatą.
Vienas populiariausių diskgolfo parkų – Pūčkorių – yra priskiriamas prie atviresnių, nors kai kurie krepšiai yra miške. Būtent šis diskgolfo parkas yra ilgiausias Lietuvoje – bendras jo ilgis siekia 2,25 km. Trumpiausias 18 krepšių laukas yra Domeikavoje, jo metimų ilgis siekia 1,642 km.
Seniausias diskgolfo parkas Lietuvoje yra Nedožinkos (Zarasų raj.). Jis šiemet švęs 20 metų jubiliejų. Šis parkas yra seniausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. D. Gricius pastebi, kad Nedožinkos parkas buvo atidarytas anksčiau nei pirmasis parkas Estijoje, nors dabar šioje šalyje diskgolfas yra gerokai populiaresnis bei stipresnis nei Lietuvoje.
„Jis turi tokią savotišką istorinę aurą, todėl visada traukia ten sugrįžti“, – šypsojosi D. Gricius.
Didelę patirtį įvairiose tarptautinėse varžybose sukaupęs D. Gricius pabrėžia, kad kiekvienas diskgolfo laukas Lietuvoje yra savotiškas ir įdomus.
„Jeigu būčiau priremtas prie sienos ir turėčiau žūtbūt kažkurį vieną pasirinkti, tai būtų Jonavos miesto parkas. Jis tikrai yra mano „Top“ sąraše. Jis pakankamai sunkus, turi ir atvirų, ir miškingų metimų su nemažai įkalnių bei nuokalnių. Įdomu tai, kad į vieną krepšį reikia mesti nuo slidinėjimo kalno. Yra vietų, kur nepataikius, diskas pradeda riedėti, todėl tai yra baudžiantis parkas, bet visa kombinacija – išties įdomi. Beje, šis parkas fiziškai man yra sunkiausias, nes dėl reljefo vaikštant tarp krepšių tenka šiek tiek pavargti“, – pripažino D. Gricius.
Visas Jonavos regionas yra vienas iš Lietuvos diskgolfo centrų. Štai šiais metais Lietuvos diskgolfo čempionatas vyks trijuose skirtinguose parkuose, kurie įsikūrę visai greta vienas kito. Tai yra minėtas Jonavos parkas, šalia Paryžiaus kaimo įsikūręs Pušyno parkas bei Survilų sodybos parkas netoli Šveicarijos miestelio. Lietuvos čempionato dalyviai sužais po ratą kiekviename parke ir per tris dienas išsiaiškins stipriausiuosius.
„Visi parkai yra su savo charakteriais, bet labai geri“, – sakė D. Gricius.
Diskgolfas kaip pramoga atrodo tarsi paprastas ir smagus užsiėmimas – tereikia mėtyti diską į krepšį. Visgi norint siekti tam tikrų rezultatų arba tiesiog atlikti kuo mažiau metimų, jau reikia rimto įdirbio.
„Pradėti yra lengva, nes bet kas, paėmęs diską, jį kažkiek numes. Norint mesti diską toli ir taikliai, jau reikia technikos. Tam, kaip ir kituose sportuose, reikia daug treniruotis. Pastebiu, kad vis daugiau žmonių samdosi trenerius ir mokosi taisyklingo žaidimo“, – pasakojo D. Gricius.
Specialistas atskleidžia, kad diskgolfui reikia ir neblogo bendro fizinio pasirengimo, nes metimus reikia atlikti stiprius. Nuolat žaidžiantiems diskgolfą reikia stiprių nugaros, preso, rankų raumenų. Labiausiai žaidžiant kenčia alkūnės, raiščiai, todėl taisyklinga technika tikrai pravers norint išvengti traumų.
„Šiame sporte didelio raumenyno nereikia, nes tai yra greičio, o ne jėgos sportas. Diskas nėra sunkus, todėl viską lemia greitis ir staigumas. Žinoma, geras fizinis pasiruošimas bei tvirti raumenys čia tikrai nepamaišys“, – sakė D. Gricius.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Telšiuose paaiškės Europos F4 motorlaivių čempionai, tarp favoritų – ir lietuviai