Baidarių ir kanojų slalomo sportas Lietuvoje vis dar skamba egzotiškai, tačiau ši olimpinė sporto šaka mūsų šalyje yra vystoma. Nors ir minimaliomis sąlygomis, bet sportininkai turi galimybę treniruotis Grigiškėse. Įvairios varžybos kartais būna rengiamos ir Kaune bei kituose miestuose.
Trasa paprastai būna natūralaus vandens telkinio (upės) arba dirbtinio kanalo sraunaus vandens atkarpa, nužymėta vartais. Trasoje turi būti 18-25 vartai. Vartai yra dvi virš vandens kabančios apvalios dryžuotos kartelės su pažymėtu vartų numeriu. Vartai yra pasroviniai (balti-žali), kuriuos reikia praplaukti pasroviui ir priešsroviniai (balti-raudoni), kurie įveikiami prieš srovę. Priešsrovinių vartų turi būti trečdalis.
Daugkartinis Lietuvos baidarių slalomo čempionas Simantas Mažeikis šį sportą pamilo nuo pat mažens. Jis užsiima ne tik baidarių slalomu, bet ir kanupolu – dar viena įdomia sporto šaka, kurioje žaidžiama irkluojant baidares arba kanojas.
„Mano tėtis pradėjo irkluoti tuometiniuose „Visiukuose“, po to pradėjo treniruoti. Kai šiek tiek paaugau, pradėjau sportuoti ir aš. Kadangi nuo mažens įgūdžiai buvo lavinami, tai man buvo daug lengviau prieš konkurentus. Septynerius metus dar lankiau rankinį, taip pat žaisdavome kanupolą, bet galiausiai likau prie vandens sporto, nes jis yra įvairiapusis. Ypač kanupolas, kuris yra komandinis, ir ten reikia tiek kamuolį valdyti, tiek irkluoti. Slalomas yra asmeninė rungtis, todėl galiu tobulėti įvairiapusiškai“, – pasakojo S. Mažeikis.
Kalbėdamas apie reikalingas savybes baidarių slalomui, sportininkas išskyrė kovą su stresu.
„Individualioje sporto šakoje žmogui reikia būti ramiam ir nepasiduoti stresui. Kaip ten bebūtų, tu turi prisiimti atsakomybę vienas. Juolab slalome, kur yra pavojai – akmenys, įvairios kliūtys. Yrio klaida arba apsivertimas gali tave sužeisti. Atsakomybės įvertinimas yra bene svarbiausias šiame sporte. Žinoma, taip pat reikia jėgos, įgūdžių, suprasti bei mokėti skaityti vandenį“, – pasakojo S. Mažeikis.
Baidarių ir kanojų slalomui reikia, kad vandens lygis upėse visus metus turėtų būti pakankamai aukštas. Sudaromos kliūtys, kurios nukreipia srovę tam tikra kryptimi. Tinkamai sustačius kliūtis, išgaunamos įvairios bangos, galima padaryti užutekius, kur galima pastatyti priešsrovinius raudonus vartus.
Baidarininko teigimu, Lietuvoje didžiausia problema yra ne bazės, o trenerių stygius.
„Jeigu atsirastų žmonių, kurie prisiimtų atsakomybę ir pradėtų treniruoti vaikus, tai jau būtų žingsnis į priekį. Pusėtinas sąlygas mes turime. Žinoma, reikėtų Lietuvoje tarptautinius reikalavimus atitinkančios trasos, nes dabar plaukiojame lietuviškose upėse su savo pačių sukrautais akmenimis. Jeigu turėtume bent truputį rimtesnį vandenį, tai ir rezultatai pasauliniu mastu smarkiai pakiltų“, – teigė S. Mažeikis.
Neseniai pasibaigusių Tokijo olimpinių žaidynių baidarių ir kanojų slalomo varžybose dominavo europiečiai. Medalius, be europiečių, šioje sporto šakoje pelnė tik australai. Olimpiniais čempionais tapo Čekijos, Vokietijos, Slovėnijos ir Australijos atstovai.
„Šiame sporte dominuoja stipriosios Europos šalys. Žinoma, sportas populiarėja ir JAV, Brazilijoje. Iš esmės tai yra tos šalys, kurios skiria dėmesį įvairioms sporto šakoms. Populiarumas auga visame pasaulyje, o ypač tose šalyse, kur yra svarbiausių varžybų čempionai. Kai užauginamas čempionas, tai toje šalyje smarkiai pakyla populiarumas, atsiranda daugiau norinčių sportuoti. Žinoma, labai svarbu, kad būtų tinkama upė ar kanalas, kur galėtų vaikai ir sportininkai treniruotis“, – pridūrė S. Mažeikis.
Lietuvių lygis pasauliniu mastu yra gana stabilus. Vienais metais jis kiek suprastėja, kitais – pakyla. Svarbiausiose varžybose kol kas mūsiškiai į aukščiausias vietas nepretenduoja.
„Pas mus viskas priklauso nuo sportininkų entuziazmo. Šiaip norinčių sportuoti tikrai yra daug. Mes populiarinti baidarių ir kanojų slalomą pradėjome eidami per mokyklas. Organizuojame stovyklas, į kurias kasmet susirenka po 100 vaikų. Norinčių yra, bet juos tinkamai nukreipti vėliau arba su visais 100 vaikų susitvarkyti bei surasti jiems trenerius ateičiai, yra labai sudėtinga“, – sakė S. Mažeikis.
Vilniaus sporto klubo „Regata“ atstovas teigė, kad dabar svarbiausia yra išsiugdyti sportininkus-trenerius, kurie vėliau perimtų dabartinių entuziastų veiklą. Stipri trenerių komanda ir auganti bendruomenė yra būtini baidarių ir kanojų irklavimo sporto vystymuisi Lietuvoje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: bki.lt
Lietuvos golfo čempionas: pavojingiausia kliūtis – vanduo