Lietuvoje įsitvirtina diskgolfo virusas

Diskgolfas – sportinis lauko žaidimas, panašus į tradicinį kamuoliukų golfą, tik žaidėjai nemuša kamuoliukų lazdomis į duobutes, o meta diskus į specialius krepšius. Jis pradėtas žaisti apie 1970 metais JAV. Žaidimo tikslas yra pataikyti į taikinį (krepšį) ir įveikti trasą per kuo mažiau bandymų.

Žaidimas pradedamas metimu nuo specialios aikštelės ar kitaip pažymėtos starto vietos. Kiekvienas kitas metimas metamas nuo tos vietos, kur nusileido prieš tai mestas diskas. Taip mėtoma tol, kol paskutiniu metimu diskas atsiduria krepšyje. Medžiai, krūmai, vandens telkiniai ir reljefas sudaro natūralias kliūtis, kurios paįvairina trasą. Priklausomai nuo to, kur nusileidžia diskas, gali tekti gerai pagalvoti, kokiu metimu geriausia įveikti kiekvieną kliūtį ir diską „paguldyti“ kuo arčiau krepšio ar net krepšyje.

„Norint pradėti žaisti diskgolfą, užtenka vieno disko. Paprastai yra pardavinėjami trijų diskų rinkinys naujokams. Diskai yra trijų tipų – skirti tolimam, vidutiniam ir artimam atstumui. Dauguma diskgolfo parkų Lietuvoje yra nemokami, todėl tereikia ateiti ir pabandyti“, – teigė vienas geriausių Lietuvos žaidėjų ir diskgolfo turnyrų mūsų šalyje organizatorius Darius Gricius.

Šiuo metu Lietuvoje yra suskaičiuojama beveik 20 oficialių diskgolfo aikštynų. Jų galima rasti Vilniuje, Elektrėnuose, Kauno, Jonavos, Zarasų ir Anykščių rajonuose, Klaipėdoje, Gargžduose ir Panevėžyje.

„Pilno formato – 18 krepšių – aikštynai yra penki. Vilniuje toks yra Pučkorių parkas, kuris puikiai sudarytas ir yra varžybinio lygio. Dauguma vilniečių sportininkų dažniausiai ir žaidžia ten, nes kiti parkai yra mažesni. Nemokamas pilno formato aikštynas yra ir Panevėžyje. Šiame mieste atsirado ir 9 krepšių parkas, todėl galima sakyti, kad čia prasidėjo diskgolfo bumas. Per žiemą ir pavasarį čia žaidėjų atsirado daugiau nei Vilniuje. Dar trys 18 krepšių parkai Lietuvoje yra privatūs. Vienas iš jų yra Zarasų rajone, o du – Jonavos apylinkėse“, – pasakojo D. Gricius.

Nors iš šono pats diskgolfo sportas atrodo kaip smagi pramoga, norint pasiekti aukštumų, reikia įdėti labai daug darbo.

„Dažnai galvojama, kad tai nėra sunkus sportas, o žmonės tiesiog vaikšto po pievą ir mėto diskus. Žinoma, tai nėra kardio sportas, bet ištvermės čia reikia. Būna varžybų, kai reikia sužaisti du ratus po 18 krepšių, o vien ėjimo per visus 18 krepšių yra 6-8 km. Metimų geriausi žaidėjai atlieka po 60-70, o kiti – dar daugiau. Dėl to galima daryti išvadą, kad ištvermė yra reikalinga. Taip pat reikalinga ir technika. Reikia išmokti metimų specifiką. Pačiame metime daug lemia staigumas ir greitis, nes disko skridimas yra išgaunamas labiau iš greičio, o ne grynos jėgos. Kartais maži, bet greiti ir staigūs berniukai meta toliau už stiprius vyrus, – kalbėjo D. Gricius. – Ir taip pat čia yra nemažai psichologinių savybių. Jos dažniausiai pasireiškia jauniems žaidėjams, kai atrodo, kad treniruotėse jie žaidžia neblogai, bet varžybose palūžta“.

Diskgolfas taip pat yra permainingas sportas. Dažnai sunku nuspėti, kur nuskries diskas, iš kur reikės mesti kitą kartą. Yra įvairios gamtos kliūtys, medžiai, užribiai. Kiekvieną kartą reikia galvoti, teisingai pasirinkti diską, metimo techniką.

„Nebūtinai laimi tas, kas toliausiai meta. Laimi tas, kas meta tiksliausiai ir tą daro nuosekliai ir nuolatos, – šypsojosi D. Gricius. – Varžybų eigoje atsiranda ne tik fizinis nuovargis, bet ir psichologinis. Kartais pametama galva ir sunku net suprasti, kur ir kaip mesti“.

D. Gricius džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja ne tik pramogai žaidžiančių, bet ir rimtai sportuojančių diskgolfo entuziastų. Kasmet yra rengiamos Lietuvos taurės varžybos, kuriose yra 90 žaidėjų limitas. Per šiemet įvykusius keturis pirmuosius etapus visos vietos buvo beveik užpildytos.

„Pasiekėme tokią ribą, kad į turnyrus gali nepatekti visi norintys“, – teigė D. Gricius.

Lietuvos sportininkai dalyvauja ne tik varžybose artimiausiose šalyse, bet ir vyksta į Europos bei planetos čempionatus. Štai praėjusiais metais Lietuvos rinktinė pasaulio komandų diskgolfo čempionate užėmė 11-ąją vietą.

„Lietuvoje visiškai galima pasiruošti tarptautinėms varžyboms. Pasiruošimas labiau priklauso nuo treniruočių intensyvumo. Mano sūnus Gabrielius Gricius dar 2012 metais, kai tokių gerų sąlygų dar neturėjome ir treniravomės tiesiog pievoje su pastatytu krepšiu, Europos jaunimo (iki 18 metų) čempionate užėmė trečią vietą. Prisimenu, kaip suomiai kraipė galvas kai sužinojo, kad mums artimiausias parkas yra už 150 km. Tai yra pavyzdys, kad jeigu yra užsispyrimo, noro dirbti, treniruotis, tuomet viskas įmanoma. Žinoma, mes ne tik treniravomės pievoje, bet ir vykome į įvairius turnyrus. Varžybinė patirtis taip pat labai daug prisideda prie rezultatų“, – pabrėžė D. Gricius.

Svarbiausias Lietuvos diskgolfo renginys metuose – šalies pirmenybės – rugpjūčio 1-2 dienomis vyks Nedožinkos diskgolfo parke Zarasų rajone.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Aleksandro Leonovo ir Virgilijaus Pajaujo