Žinomas Lietuvos bėgikas ir ugniagesys Aidas Ardzijauskas šiuo metu turėjo būti Mičigano valstijoje ir artėti link JAV vidurio. Vis dėlto koronaviruso sukelta pandemija bėgiką privertė iššūkį apibėgti pasaulį perkelti į virtualų žemėlapį, o visus suplanuotus 30 tūkst. km įveikti Lietuvoje.
Kasdien Vilniaus gatvėmis ir takais
A. Ardzijauskas, kuris jau yra nubėgęs per visą JAV, taip pat nuo Dakaro (Senegalas) iki Vilniaus bei iš Norvegijos iki Graikijos, savo didžiausiame bėgime turėjo kirsti Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, JAV, Kanados, Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos, Čilės, Naujosios Zelandijos, Australijos, Rusijos ir Lietuvos sienas.
Turėtų būti itin apmaudu kai tam yra kruopščiai ruošiamasi, o šiai įspūdingai idėjai tenka galvoti alternatyvius įgyvendinimo būdus.
„Iš tikrųjų apie tai negalvoju, nes nuo manęs daug kas nepriklauso. Galiu daryti tik tai, kas priklauso nuo manęs. Taip jau susiklostė, kad turiu bėgti Lietuvoje ir verkšlenimai nieko nepakeistų“, – sakė A. Ardzijauskas.
Vietoje minėtų šalių, sportininkas kasdien savo kilometrus renka Vilniuje ir jo apylinkėse. Spalio mėnesį jis iš viso nubėgo 2580 km, o lapkričio – apie 2300 km. Pasak jo, sunku prognozuoti kiek laiko truks, kol jis įveiks visą virtualią trasą aplink pasaulį, nes daug ką lems ir oro sąlygos.
Visgi įdomu, kaip rasti motyvacijos kasdien bėgti Lietuvos sostinės gatvėmis, neretai atkartojant tuos pačius maršrutus. Čia į pagalbą ateina lietuviškos gamtos grožis ir ypatybės.
„Užsibrėžiau tikslą bėgti tam tikrą mėnesių skaičių ir net negalvoju apie tai, kiek kartų reikės bėgti tais pačiais takais. Tuo labiau, kad viskas keičiasi – prieš dvi dienas lijo lietus, po to – snigo. Takeliai kaskart keičiasi. Vieną kartą medžiai būna šlapi, kitą – jau sausi. Kažkokių papildomų priemonių motyvacijai man nereikia. Su motyvacija man iš tikro viskas labai paprasta – jeigu tu nori, tai atsikeli ir darai. Jei nenori – tai niekas neprivers“, – teigė A. Ardzijauskas.
Iš pradžių buvo planuota, kad bėgikas aplankys įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, bet karantino laikotarpis ir saugumo reikalavimai privertė tokias mintis palikti ateičiai.
Akiniai – ne tik nuo saulės
Lietuvoje šiais metais žiema prasidėjo ne tik kalendoriuje. Jau buvo galima išvysti gražiai apsnigtus medžius ir gražia sniego danga padengtus kelius ir takelius. Natūralu, kad bėgimas žiemą kiek skiriasi nuo jo šiltuoju metų laiku.
A. Ardzijauskas prisipažįsta, kad turi įvairius aprangos komplektus, kas leidžia prisitaikyti prie kintančių oro sąlygų. Jis pasidalino patarimais, padėsiančiais tinkamai pasiruošti bėgimui šaltuoju metų laiku.
„Pradedant nuo apačios, tai reikia bėgimo batelių, kurie turi geresnį sukibimą su slidžia danga bei didesnę apsaugą nuo vandens, purvo ir sniego. Tada yra kojinės su merino vilna, taip pat – visokiausi aliejai. Jie yra tam, kad nepritrintumėte pūslių, nes kojinės vis tiek sudrėksta“, – aiškina A. Ardzijauskas.
Kelnių pasirinkimas taip pat yra didžiulis. Bėgikų mėgstamos vadinamosios „tympos“ gali būti apie 20 skirtingų rūšių. Jos skiriasi savo storiu, gali būti peršlampamos arba neperšlampamos, perpučiamos arba ne. Apatinės kelnės ir marškinėliai taip pat yra įvairūs, bet jie taip pat turi būti su merino vilna. Apatiniai marškinėliai gali būti su ilgomis arba trumpomis rankovėmis, su kaklu arba be. Ant viršaus dažnai tinka treningas arba megztinis.
„Planuojant bėgioti žiemą, apranga reikėtų pasirūpinti. Žinoma, jei bėgama labai trumpai, tai daug specifinių rūbų nereikia, bet bėgant kiek ilgiau, tai visada maloniau tą daryti kai tavęs nepralyja ar neperpučia“, – pridūrė bėgikas.
Kaip apsaugoti išorines kūno dalis, kiekvienas gali rinktis individualiai. Šiais laikais yra įvairiausios pirštinės, kurios apsaugo nuo vėjo ir lietaus, kai kurios turi specialias kišenėles pirštams. Kepuraičių įvairovė taip pat didžiulė. A. Ardzijauskas dar mėgsta kaklaskares.
Bėgikams dažnai praverčia akiniai. Jų paskirtis – apsisaugoti ne tik nuo saulės spindulių.
„Daug kas galvoja, kad akiniai reikalingi tik apsisaugoti nuo saulės, bet kartais vėjas būna priešpriešinis, tuomet užsidedi akinius ir bėgi komfortabiliai. Dar yra tepalai veidui, – pasakojo A. Ardzijauskas. – Jeigu bėgama kažkur toliau, tai galima pasiimti kuprinėlę. Bet jei bėgama ne daugiau nei 2-3 val., tai užtenka to, kas išvardina prieš tai“.
Didžiausias pavojus – prakaitas po bėgimo
Žiemą bėgimo mėgėjams reikia būti atsargiems, nes tokiu oru labai lengva „pasigauti“ kokią nors ligą. Todėl reikia rasti balansą tarp komfortabilumo ir saugumo.
„Kuo šilčiau apsirengi, tuo lėčiau bėgi. Kai greitai suprakaituoji, tada atsiranda problemų. Ploniau apsirengus, galima bėgti greičiau. Bėgant tikrai niekas nėra sušalęs. Didžiausios problemos būna po bėgimo. Jeigu išbėgi iš namų ir grįžti namo, tada viskas gerai, bet jeigu važiuoji automobiliu, tai reikėtų pasirūpinti persirengimu ir po bėgimo apsirengti šilčiau. Kai tu sustoji, tai kūnas vis tiek dar dirba, prakaitas vis dar išsiskiria. Reikia ne vienos minutės, kad kūnas grįžtų į normalų ritmą. Ne rūbai kūną šildo, o kūnas rūbą. Jeigu pradėsi stipriai prakaituoti, tai prakaitas sušals ir šaldys kūną. O tai sukelia problemas“, – aiškino A. Ardzijauskas.
Bėgant šaltuoju metų laiku, žmogaus organizmas ne taip greitai ištrokšta, todėl A. Ardzijauskas bėgdamas daug gėrimų ar užkandžių nevartoja.
„Žiemą geriau pasisavina šiltas gėrimas. Norint turėti kokį šokoladuką kišenėje, reikia turėtų omenyje tai, kad jis gali sušalti. Tuomet jį gal reikėtų laikyti kur nors arčiau kūno. Bėgant keletą valandų, užkandžiai ar gėrimai nėra būtini“, – pridūrė A. Ardzijauskas.
Pasak bėgiko, svarbiausia yra atsigerti šiltą gėrimą prieš bėgimą ir po.
„Pats dažniausiai geriu tik todėl, kad žmogui reikia gerti. Bėgimo metu, bent jau aš, didelio poreikio tam nejaučiu. Paprastai geriu ne paprastą vandenį, o su mineralais ar maisto papildais“, – sakė ugniagesys.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Gedmanto Kropio, Dominyko Genevičiaus, iš asmeninio archyvo
Nauji laipiotojų pasiekimai Europos čempionate – viltys į ateitį