Lietuva – stiprių vyrų šalis, tad jėgos reikalaujančiose sporto šakose nesame paskutiniai. Svarsčių kilnojimas – ne išimtis, mūsiškiai yra nekart kopę ant svarbiausių varžybų apdovanojimų pakylų. Europos ir Pasaulio jaunimo čempionas, Pasaulio suaugusiųjų čempionato antrosios vietos laimėtojas bei rekordininkas tauragiškis Justas Optas (25) šiandien didžiuojasi ne tik titulais, bet ir tuo, kad pirmasis iš lietuvių įvykdė tarptautinio sporto meistro normatyvą, o dabar su broliu dvyniu Juliumi Optu ir patys sportuoja klube „Tauro svarstis“, ir treniruoja sau pamainą.
Svarsčių kilnojimas – jėgos sportas, kuriame į svorio kategorijas suskirstyti sportininkai turi kilnoti specialius svarsčius nuo 8 iki 32 kilogramų. Laimėtojas nustatomas pagal svarsčių iškėlimo pakartojimų skaičių. Sportininkai čempionatų programoje atlieka tris disciplinas: ilgą ciklą, dvikovę (stūmimo ir rovimo veiksmas) bei estafetę. Lietuviai svarsčių kilnojimo čempionatuose yra pelnę laurų ne tik individualiose rungtyse, bet ir estafetėse, kur kiekvieną komandą sudaro keturi skirtingų svorio kategorijų atletai, svarsčius kiekvienas jų kilnoja po tris minutes. Individualiose varžybose skaičiuojami per dešimt minučių atlikti pakėlimai.
Justai, kaip užsikrėtėte šiuo sportu?
Apie svarsčių kilnojimą sužinojau per Mokyklų žaidynes, kadangi šis sportas įtrauktas į jų programą. Visada buvau linkęs į „sunkųjį“ – jėgos ir ištvermės sportą, mokykloje mane labiausiai tai ir domino, o ne judrieji žaidimai, kuo vaikai daugiausia užimami. Buvau aštuntokas – penkiolikos metų, kai svarsčių kilnojimo idėja mane užkabino ir ėmiau ruoštis varžyboms. Mes, mokyklos komanda, laimėjome rajono pirmenybes, bet pralaimėjome kitame etape. Toks pats scenarijus pasikartojo ir kitais metais, o trečiais pasakiau sau: viskas, gana, pasiruošiu labai rimtai. Ir atėjo mano laikas. Atsimenu, kaip pradėjau naršyti internete apie šią sporto šaką, daugiau domėtis, žiūrėti videoreportažus apie kitus atletus, jų treniruočių įrašus, nagrinėjau techniką, treniruočių procesą.
2012 metais į pirmąsias varžybas mus su broliu nuvežė tėvai. Kuršėnuose varžėmės dėl Šiaulių rajono administracijos direktoriaus taurės. Likau antras, tai buvo labai gera motyvacija.
Brolis kilnoti svarsčių atėjo paskui jus?
Esame dvyniai, tad vienas iš mūsų labai aiškiai mato, ką daro kitas brolis. Aš šiuo sportu susidomėjau pirmas, o po kokio mėnesio ir Julius prisijungė treniruotis. Jis pasiekė absoliutų Pasaulio jaunimo rekordą rovimo rungtyje – atliko 201 rovimo veiksmą. Mes vienas kitą palaikome ir per treniruotes, ir per varžybas. Aš esu lengvesnis atletas, per varžybas išeinu anksčiau nei jis ir parodau, kad viskas įmanoma, padedu nusiteikti, įveikti jaudulį.
Papasakokite apie savo pasiekimus ir rekordus.
Kai baigėsi mano, kaip jaunio, karjera ir atėjo jaunimo etapas, pradėjau dirbti su 32 kg svarsčiais. Tuo metu pasaulio jaunimo rovimo rekordas iki 78 kg buvo 155 kartai. Atsimenu, buvau susilažinęs su Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos prezidentu, kad šį rekordą galiu pagerinti. Aptarėme, per kurias varžybas to sieksiu, tad 2015 metais Airijoje šį rekordą ir pagerinau – atlikau 167 rovimo veiksmus. Rezultatas man atnešė ir Pasaulio jaunimo čempiono vardą dvikovėje, nors stūmimo rungtyje pasirodžiau silpniau. Visa tai pavyko palaipsniui, o motyvacijos gerinti rekordą davė dar 2014 metais Vokietijoje iškovotas Pasaulio mėgėjų dvikovės čempiono titulas. Turėjau dešimt varžovų iš įvairių šalių, net – Korėjos. Po trejų metų varžybose Seule su manimi puolė sveikintis vienas atletas, jo nepažinau, kol neparodė nuotraukos iš 2014-ųjų čempionato Hamburge, kurioje nusifotografavome visi varžovai. Paskui gerinau rekordus, įvykdžiau tarptautinio sporto meistro normatyvą – tas pripažinimas man pačiam daug svarbesnis nei visi rekordai, titulai, jis lieka visam gyvenimui.
Ką reikėjo padaryti, kad įvykdytumėte šį normatyvą?
2018-ųjų vasarą numečiau 5 kg, kad tilpčiau į lengvesnę – iki 73 kg svorio kategoriją. Per 10 minučių atlikau 64 ilgo ciklo pakartojimus su dviem svarsčiais po 32 kg. To pakako, kad pirmasis Lietuvoje tapčiau tarptautiniu svarsčių kilnojimo sporto meistru.
Beje, mūsų sportas gana ilgaamžiškas. Svorių kilnojimo madas diktuojančios Rusijos rinktinės nariai laikosi iki keturiasdešimties, tad, tikiu, pavyks nuveikti dar daug ką. Gražius ir kilnius tikslus sau keliu jau seniai, džiaugiuosi, kai pavyksta jų pasiekti.
Kokie kiti didžiausi Lietuvos atstovų pasiekimai šiame sporte? Kur svarbiausi svarsčių kilnotojų centrai?
2015 metais pasaulio čempionate Dubline Tomas Miežlaiškis svorio kategorijoje virš 95 kg ilgo ciklo rungtyje tapo pasaulio vicečempionu. O man 2017 metais Seule pavyko tapti pasaulio vicečempionu kategorijoje iki 78 kg. 2019 metais tapome Europos ir Pasaulio vicečempionais estafetės rungtyje ilgo ciklo veiksme.
Daug svarsčių kilnojimo atletų yra sostinėje, jie priklauso Vilniaus universiteto komandai, kurią treniruoja Rimantas Cijūnėlis. Pas jį atvažiuoja jau su šia šaka susipažinę sportininkai, atvykę studijuoti, jie prisideda prie komandos. Kaune į šią sporto šaką žmones traukia „Sportshouse“ dirbantis atletas ir treneris Deividas Jarašiūnas. Ugnės Karvelis gimnazijoje Akademijoje, Pakaunėje, treneris Paulius Visockas išugdė keliasdešimt atletų, jie nuolatos laimi moksleivių varžybas. Kitas svarsčių kilnotojų centras Tauragėje, klube „Tauro svarstis“, kur viską koordinuojame mes su broliu. Mūsų komanda ne kartą yra laimėjusi Lietuvos čempionatus, užauginta daug prizininkų, rinktinės narių.
Kiek šis sportas populiarus pasaulyje?
Tarptautinėje svarsčių kilnojimo federacijoje skaičiuojame per 50 narių – tiek šalių kultivuoja šią šaką. Daugiausia tai – posovietinės valstybės: Rusija, Ukraina, Kazachstanas, tarp jų bandome įsimaišyti lietuviai, latviai, baltarusiai. Šis sportas būdavo propaguojamas sovietinėje armijoje, vykdavo jo spartakiados. Kitose šalyse į svarsčių kilnojimą ateinama per seminarus, funkcines treniruotes, norą išmokti kuo daugiau veiksmų su svarsčiu. Daug žinomų sportininkų tampa instruktoriais Kanadoje, Amerikoje, Australijoje, Europos, Azijos šalyse.
Kas svarbiausia, siekiant rezultatų? Kaip dažnai treniruojatės?
Kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, jei į šią veiklą žiūri profesionaliai ir nori aukštų rezultatų, labai svarbu ir miegas, ir mityba, ir treniruočių režimas. Psichologiniai momentai – jaudulys, nusiteikimas taip pat turi įtakos.
Atlieku keturias treniruotes per savaitę: dvi – jėgos ir dvi svarsčių kilnojimo, dar penkis kartus bėgu 3-5 kilometrų krosą. Rytą – bėgimas, popiet jėgos arba svarsčių užsiėmimas. Dirbu abiejose rankose turėdamas po 32 kg svarstį. Reikia atlikti ir mirties traukos, štangos spaudimo treniruočių – viskas turi būti orientuota į jėgą, o bėgimas skirtas lavinti ištvermę, širdies, kraujagyslių sistemą, nes keliant svarsčius intensyviai dirbame 10 minučių, tai didelis krūvis.
Ar kilnojant svarsčius pasitaiko daug traumų?
Viską darant protingai, šio sporto traumatizmas – nulinis. Žmones pas mus ateina su nugaros traumomis ir jas pamiršta. Kai svarsčius iškeliame virš galvos, svorio centras automatiškai pasikelia iš dubens į pilvą, tada aktyvuojasi visas korpusas – raumenynas, kuris supa nugarą ir priekinę pilvo sieną. Aš ir pats sportuoti pradėjau traumuotas – kai buvau septintokas, susižeidžiau, liemens trečias stuburo slankstelis pasislinko iš vietos. Svarsčių kilnojimas išgelbėjo nuo nugaros problemų. Šis sportas naudojamas kaip atletinio pasirengimo įrankis, tad daug Pasaulinio lygio atletų tampa treneriais, instruktoriais, veda seminarus visame pasaulyje.
Tai tikriausiai tik vienas būdų pragyventi? Nes iš šio sporto greičiausiai neįmanoma daug užsidirbti?
Tiesioginio finansavimo, reklamos kontraktų, prizinių fondų, komercinių varžybų pas mus nėra. Užsienyje daug svarsčių kilnotojų yra kariškiai, už tai, kad sportuoja, jie gauna atlyginimą. Dalis lietuvių taip pat priklauso krašto apsaugos savanoriams arba atlieka karinę tarnybą – tarnauja valstybei ir tuo pačiu sportuoja. Aš – paramedikų kurso kursantas, kiti kariuomenėje atlieka įvairias funkcijas nuo darbo štabe iki pėstininko, keli svarsčių kilnotojai – karininkai. Stiprių vyrų reikia visur.
Tekstas: Laimos Studžaitės
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Dano Pozniako bokso turnyre lietuviai iškovojo tris aukso medalius