Kitą savaitgalį LLAF taurės varžybomis dauguma pajėgiausių Lietuvos lengvaatlečių pradės olimpinį 2020 metų sezoną ir tuo pačiu atvers naują puslapį šalies lengvosios atletikos istorijoje. Tik ką pasibaigęs dešimtmetis lengvaatlečiams nebuvo šykštus: į Lietuvą atkeliavo olimpinė bronza, pasaulio čempionatų auksas ir bronza, net aštuoni Europos čempionatų medaliai bei 13 apdovanojimų iš įvairių amžiaus grupių Europos ir pasaulio čempionatų.
Didžiąją dalį visų šių medalių – net 10 – iškovojo Andriaus Gudžiaus bei Airinės Palšytės tandemas.
Prisimename svarbiausius dešimtmečio lengvosios atletikos įvykius.
2010-ieji. Metus medaliais „atidarė“ tie lengvaatlečiai, kurie į Lietuvą parvežė daugiausiai apdovanojimų per visą dešimtmetį. Pasaulio jaunimo čempionate Kanadoje auksą disko metimo rungtyje iškovojo Andrius Gudžius, o šuoliuose į aukštį Airinė Palšytė pelnė sidabrą.
2010-ųjų vasarą Barselonoje vykusį Europos čempionatą lietuviai baigė su dviem penktomis vietomis (disko metime – Virgilijus Alekna ir Zinaida Sendriūtė) bei dviem šeštomis (Darius Draudvila daugiakovėje ir Kristina Saltanovič 20 km sportinio ėjimo rungtyje). Tuo tarpu pirma maratoną įveikusi Živilė Balčiūnaitė vėliau buvo diskvalifikuota.
2011-ieji. Pirmą nepriklausomos Lietuvos medalį Europos uždarų patalpų čempionatuose iškovojo Austra Skujytė. Lengvaatletė penkiakovėje surinko 4706 taškus bei pasidabino sidabru.
Vasarą antrus metus paeiliui sidabru pasipuošė Airinė Palšytė – antrą vietą ji užėmė Europos jaunimo čempionate. Tuo tarpu Daegu vykusiame pasaulio čempionate patekimu į geriausiųjų aštuonetą džiaugėsi trise: 20 km sportinio ėjimo rungtyje Kristina Saltanovič buvo šešta, disko metime Virgilijus Alekna taip pat tenkinosi šešta pozicija, o A.Skujytė septynkovę baigė septinta.
2012-ieji. Iš trijų svarbiausių čempionatų – bent po vieną medalį. Pasaulio uždarų patalpų čempionate, pagerinusi Lietuvos rekordą, penkiakovės bronzą iškovojo Austra Skujytė (4802 tšk.). Tuo tarpu Europos čempionate sidabru pasidabino šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys (231 cm), bronza – 100 m bėgusi Lina Grinčikaitė (11,32 sek.).
Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvos lengvaatlečių skaičius buvo rekordinis – ten jų dalyvavo net 20. Nors pasibaigus septynkovės varžyboms A.Skujytė liko penkta (6599 tšk.), tačiau vėliau už dopingo vartojimą diskvalifikavus dvi sportininkes jai buvo įteikta bronza. Šalia medalio liko ketvirtą vietą užėmęs legendinis disko metikas Virgilijus Alekna (67,38 m), o į aštuntuką prasibrovė dar viena diskininkė Zinaida Sendriūtė (61,68 m).
Pasaulio jaunimo čempionate sidabru pasidabino trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė (14,17 m).
2013-ieji. Ir toliau svariais žingsniais link savo rungčių suaugusiųjų elito artėjo Andrius Gudžius ir Airinė Palšytė. Disko metikas Europos iki 23 metų čempionate iškovojo auksą (62,40 m), o šuolininkė į aukštį – sidabrą (192 cm).
Pasaulio čempionate Maskvoje Fortūnos prisijaukinti nepavyko: aukščiausią poziciją – devintą – užėmė disko metikė Zinaida Sendriūtė (62,54 m).
2014-ieji. Savotišką rekordą Lietuvos lengvaatlečiai pasiekė įvykdytų normatyvų gausa: į Ciuriche vykusį Europos čempionatą išvyko net 35 sportininkai. Nors vilčių buvo daug, į geriausiųjų aštuonetus pateko tik dvi atletės: disko metikė Zinaida Sendriūtė buvo šešta (60,65 m), o maratonininkė Rasa Drazdauskaitė – septinta (2 val. 30 min. 32 sek.).
2015-ieji. Tais metais Europos iki 23 metų bei Europos jaunimo čempionatuose sužibėjo dabartiniai lengvaatlečių rinktinės lyderiai. Tarp vyresnių auksą trišuolio rungtyje iškovojo Dovilė Dzindzaletaitė, bronzą – ietininkė Liveta Jasiūnaitė, o tarp 20-mečių taip pat bronzą pelnė ieties metikas Edis Matusevičius.
Pasaulio čempionatas tąkart vyko Kinijoje: sėkmingiausias jis buvo ėjikei Brigitai Virbalytei, kuri 20 km varžybose užėmė 7 vietą (1 val. 30 min. 20 sek.).
2016-ieji. Medalių suaugusiųjų varžybose badą nutraukė Airinė Palšytė. Europos čempionate Amsterdame ji peršoko 196 cm bei iškovojo sidabro medalį. Po kelių savaičių vykusiame Europos jaunių čempionate taip pat sidabrą ir taip pat šuolių į aukštį rungtyje pelnė Urtė Baikštytė.
Svarbiausias ketverių metų startas – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės – nebuvo itin sėkmingas. Brazilijoje Lietuvai atstovavo 16 lengvaatlečių, iš kurių į finalus pateko trys: disko metikė Zinaida Sendriūtė buvo 10-a (61,89 m), diskininkas Andrius Gudžius – 11-as (60,66 m), o A.Palšytė – 13-a (188 cm).
2017-ieji. Lengvaatlečių triumfo metai. Tą geriausiai iliustravo Lietuvos metų sportininkų „LTeam“ apdovanojimai. Geriausiu tarp vyrų buvo išrinktas Andrius Gudžius, tarp moterų – Airinė Palšytė, o jų treneriai – atitinkamai Vaclovas Kidykas bei Tatjana Krasauskienė – tapo metų treneriais.
Sausį A.Palšytė pagerino Lietuvos rekordą, pirmą kartą peršokusi 2 metrų aukštį. Šis rezultatas jai leido triumfuoti geriausių mėnesio Europos lengvaatlečių rinkimuose. Kovą šuolininkė į aukštį triumfavo Europos uždarų patalpų čempionate Serbijoje, kur įveikė 201 cm ir artimiausią konkurentę pranoko net 7 centimetrais. Triuškinanti pergalė atnešė dar vieną pripažinimą – ji tapo geriausia kovo mėnesio žemyno lengvaatlete.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Lietuva po 12 metų pertraukos iškovojo medalį. Ne bet kokį, bet aukso. Disko metimo rungtyje čempionu tapo A.Gudžius, įrankį numetęs 69,21 m bei švedą Danielį Stahlį aplenkęs vos 2 cm.
Iš jaunųjų sportininkų 2017-aisiais išsiskyrė Europos iki 23 metų čempionato bronzą laimėjusi ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė bei pasaulio jaunių čempionato bronza pasidabinusi daugiakovininkė Urtė Bačianskaitė.
2018-ieji. Septyni sportininkai Europos čempionato geriausiųjų šešetuke. Vokietijos sostinėje Berlyne vykusios pirmenybės buvo sėkmingiausios per visą Lietuvos istoriją. Aukso medaliu pasidabino Andrius Gudžius (68,46 m), bronzos – ieties metikė Liveta Jasiūnaitė (61,59 m), ketvirtas vietas užėmė Airinė Palšytė (196 cm) ir ėjikė Brigita Virbalytė (1 val. 27 min. 59 sek.), penktą – kita ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė (1 val. 28 min. 7 sek.), šeštas – finaluose bėgę Agnė Šerkšnienė (400 m – 51,42 sek.) bei Simas Bertašius (1500 m – 3 min. 39,04 sek.).
A.Gudžius antrą kartą iš eilės išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku, o V.Kidykas – metų treneriu. Beje, per 2018-uosius buvo pagerinta net 13 olimpinių rungčių šalies rekordų (aštuonis iš jų pasiekė A.Šerkšnienė).
2019-ieji. Metai prasidėjo Airinės Palšytės bronzos medaliu Europos uždarų patalpų čempionate Glazge (197 cm), tačiau jai, A.Gudžiui, A.Šerkšnienei ir B.Virbalytei vasaros sezoną sujaukė patirtos traumos. Ryškiausiai žibėjo į elitą įsiveržęs ieties metikas Edis Matusevičius: Lietuvos čempionate Palangoje jo sviesta ietis nulėkė net 89,17 m – tai daugiau nei keturiais metrais geriau už buvusį šalies rekordą.
Įsimintinas pergales pasiekė Europos iki 23 metų čempionate triumfavusi trišuolininkė Diana Zagainova (13,89 m) bei Europos sportinio ėjimo taurę 20 km distancijoje iškovojusi Živilė Vaiciukevičiūtė (1 val. 29 min. 48 sek.).
Pasaulio čempionate Dohoje aukščiausią vietą iš Lietuvos sportininkų užėmė 11-as 20 km sportinio ėjimo rungtyje finišavęs Marius Žiūkas.
Tekstas: Lietuvos lengvosios atletikos federacijos
Nuotraukos: Alfredo Pliadžio
Kaip Milano „Inter“ subūrė „Premier“ lygos flangą Italijoje?