Paklausta, kaip būdama vos 12 metų susidomėjo ledo rituliu, R. Maleckienė atsakė paprastai: „Esu iš Elektrėnų.“
Lietuvos ledo ritulininkų kalve vadinamame mieste pirmą kartą ant ledo stojo ir iš čia kilusios tokios mūsų šalies žvaigždės kaip Dainius Zubrus bei Darius Kasparaitis.
„Elektrėnuose pagrindinės sporto šakos yra ledo ritulys, krepšinis ir dziudo. Nerasite nė vieno žmogaus, kuris nėra susidūręs su ledo rituliu ar bent su ledu“, – tvirtino R. Maleckienė.
Todėl kai prieš 20 metų buvo renkama mergaičių komandą, aktyvi ir nuo mažens sportuojanti Ramunė nusprendė pabandyti.
„Buvau žmogus, nenustygstantis vietoje, visur manęs buvo pilna. Tuo metu mokykloje žaidžiau krepšinį, tačiau ledo ritulys sužavėjo. Galbūt dėl visiškai kitokios specifikos, gal kad ant ledo, o gal tiesiog kad tai buvo kažkas naujo“, – svarstė moteris.
Kopia karjeros laiptais
Būdama 16-os ji pirmą kartą teisėjavo draugiškose vaikų rungtynėse. Ir užsikabino. Nė 20-ies nesulaukusi mergina įgijo tarptautinės kategorijos teisėjo sertifikatą ir pirmą kartą išvyko dirbti į pasaulio moterų čempionatą.
Nuo to laiko kiekvieną sezoną R. Maleckienė dirba didžiausiose tarptautinėse moterų ledo ritulio varžybose.
Iki tol buvusi šonine teisėja, prieš ketverius metus įgijo pagrindinės teisėjos licenciją.
„Du linijos teisėjai atsakingi už nuošales ir ritulio numetimus. Čia mažiau atsakomybės, bet daugiau fizinio darbo. O pagrindiniam teisėjui tenka visa atsakomybė priimant sprendimus, skiriant nuobaudas ir įskaitant įvarčius“, – pasakojo karjeros laiptais kopianti moteris.
Tildo skeptikus
Baigusi mokyklą ir iš Elektrėnų į Kauną atvykusi R. Maleckienė nerado moterų komandos. Ledo ritulio bakalauro studijas Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) krimtusi moteris mėgstamos sporto šakos apleisti nenorėjo, todėl prisijungė prie vyrų mėgėjų komandos.
Jai ne sykį aikštėje teko pačiai susiremti su vyrais ir teisėjauti mūsų šalyje surengtose vyrų varžybose.
Ne kartą R. Maleckienė susidūrė ir su skeptišku požiūriu į moterį ant ledo.
„Dabar jau gal mane visi pažįsta, žino, ką sugebu, o gal tiesiog išmokau nebekreipti dėmesio. Ne tik karjeros pradžioje esu susidūrusi su požiūriu – kaip čia moteriškė ir ledo ritulys? Mes, lietuviai, sunkiai priimame naujoves.
Tačiau su laiku tai keičiasi. Moterų ledo ritulys populiarėja, todėl ir žaidžiančios merginos vis mažiau stebina.
Tiesa, kaimynai latviai tokios nuostatos visai neturi. Jie moterų ledo ritulį jau seniai propaguoja, jų rinktinės dalyvauja pasaulio čempionatuose.
Mes irgi stengiamės kviesti mergaites žaisti, organizuojame renginius, pavyzdžiui, atviras merginų ledo ritulio dienas kartu su Lietuvos ir tarptautine federacija. Praėjusiais metais apvažiavome visą Lietuvą, kad žmonės susipažintų su moterų ledo rituliu“, – pasakojo specialistė.
Žaidžia Latvijoje
Jau 13 metų moteris Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“ dirba vaikų trenere. Tačiau jos pomėgis ir didžiausia aistra – Laikinojoje sostinėje suburta moterų ir merginų ledo ritulio komanda „Hockey Girls“.
Nuo medikių iki grožio specialisčių, nuo mergaičių iki vidutinio amžiaus moterų. „Pas mus rasite, ko tik norite, – nusijuokė ji ir patikino: – Tikrai nereikia būti profesionalia sportininke norint prisijungti prie komandos.“
Dėl moterų komandų trūkumo mūsų šalyje „Hockey Girls“ ledo ritulininkės draugiškas rungtynes dažnai žaidžia su vyrų mėgėjų komandomis, o į turnyrus vyksta kaimyninėje Latvijoje.
Bijodamos stipraus kontakto, kuris leidžiamas vyrų ledo ritulyje, mergaitės ir merginos dažnai pabūgsta išbandyti šią sporto šaką. Trenerė ramina: moterų ledo ritulys – visai kitoks.
„Latvijoje moterų ledo ritulys yra gerokai stipresnis, todėl iš latvių semiamės patirties, artimiau susipažįstame su moterų ledo rituliu. Kartais ir jos pas mus atvyksta“, – sakė R. Maleckienė.
Bijodamos stipraus kontakto, kuris leidžiamas vyrų ledo ritulyje, mergaitės ir merginos dažnai pabūgsta išbandyti šią sporto šaką. Trenerė ramina: moterų ledo ritulys – visai kitoks.
„Dažnai trūksta informacijos, kuo skiriasi moterų ir vyrų ledo ritulys. Matome, kad vyrai žaidžia šiurkščiai, kietai, naudoja daug jėgos. Moterų ledo ritulyje nėra ir negali būti jokio kontakto ir žaidimo kūnu. Už tai skiriamos nuobaudos. Žinoma, mėlynių pasitaiko, bet traumą gauti įmanoma ir paslydus lygioje vietoje“, – įsitikinusi specialistė.
Riboja taisyklės
Muštynės – viena sudedamųjų ledo ritulio dalių, kartais jų per rungtynes būna dažniau nei įvarčių. Tačiau ne tarp moterų.
„Man neteko matyti merginų muštynių. Tik internete esu mačiusi, kaip kažkur Rusijos glūdumoje moterys susikibo iki kraujo. Tai netoleruojama. Tačiau tokių dalykų pasitaiko vyrų ir vaikų žaidime. Ypač paauglių, nes kartais jie labai emocingai reaguoja“, – tvirtino R. Maleckienė.
Daugiau nei dešimtmetį teisėjaujanti moteris žino, kad teisėjas abiem komandoms retai kada įtinka. Tačiau sugriežtinus taisykles priekaištų dėl savo darbo nesulaukia.
„Nuostatai numato tam tikras nuobaudas žaidėjams ar personalui, kurie nesportiniu elgesiu bando kištis į teisėjų darbą. Gerai, nes teisėjai labiau gerbiami ir atribojami nuo konfliktų.
Pavyzdžiui, tarptautinėje arenoje tokių dalykų nebūna, nes visi žino, kad už tai skiriamos griežtos sankcijos, net didžiulės baudos. Todėl tarptautinėse varžybose rinktinės dažniausiai elgiasi nepriekaištingai, nes žino, kas gali grėsti.
O namų arenose paprastai būna visai kitaip. Ir ne tik pas mus. Tačiau turiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje viskas jau krypsta į gera“, – patikino R. Maleckienė.
VMoterų ledo ritulio finalo vaizdai Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse
Tekstas – Linos Motužytės
Nuotraukos – iš asmeninio archyvo, bigstock.com
KAS TRAUKIA Į KALNUS?