Ledo buriavimas Europoje atsirado kone prieš 400, Amerikoje – beveik prieš 150 metų. Oficialiais duomenimis, Estijoje pirmą kartą ledo buriavimas išbandytas dar 1888-aisiais. Pasak Estijos ledo buriuotojų sąjungos sekretoriaus ir jaunučių pasaulio čempiono Jaano Akermanno, šios sporto šakos mėgėjų nuolat daugėja. Dabar Estijoje aktyviai treniruojasi 10–15 metų jaunimo komanda. Ant ledo buriuoja apie 40 sportininkų. Aukšto lygio šios sporto šakos atstovų pasaulyje yra 180–200, jie intensyviai dalyvauja įvairiose varžybose.
Pirmiausia ant ledo mėgsta buriuoti tie, kurie ir vasarą aktyviai užsiima buriavimu. „Greitis čiuožiant ledu didesnis“, – paaiškina Jaanas Akermannas. „Didžiausias mano pasiektas – 125 kilometrai per valandą. Bet tikriausiai esu lėkęs ir didesniu, tiesiog niekas tada nematavo. Būtent greitis šiame sporte mane, kaip ir daugelį kitų, turbūt žavi labiausiai“, – prisipažįsta šių metų Europos čempionato penktosios vietos laimėtojas Akermannas. Tarp kitko, Europos čempionatas šiemet surengtas Estijoje – Vertsjerve. Iš pradžių jis turėjo vykti Lenkijoje, bet pasirodė, kad ten ne itin geros sąlygos, todėl organizatoriai perkėlė į Estiją.
12 + 20 medalių
Tačiau Estijos ledo buriuotojai taip pat nedažnai gali pasidžiaugti puikiomis sąlygomis. Geriausia, kai ledas būna lygus ir neapsnigtas, nes burė pritvirtinta prie čiuožtuvų. Mėgstamiausios buriavimo vietos Estijoje yra Hapsalu ir Pernu, ten ant jūros ledas laikosi ilgiausiai, taip pat – Sadjervo ežeras.
Taigi ledo buriuotojas turi būti pasiruošęs trumpesnėms ir ilgesnėms distancijoms. „Tam tikra prasme mes panašūs į „surferius“, nuolat ieškančius geresnio vėjo. Smagu, kad ledo buriuotojų bendruomenė labai vieninga, tarp mūsų – puiki komunikacija. Jeigu kas nors nugirsta, kad jo kraštuose bus tinkamos sąlygos, mes visi iškart ten važiuojame. Estija tikrai nėra tokia didelė, kad to nebūtų įmanoma padaryti“, – mąsto Jaanas Akermannas, beveik visus savaitgalius praleidžiantis ant ledo. O savaitgaliai būna tokie – ryte su treniruočių kolega stoji ant ledo ir tik sutemus grįžti ant žemės. „Treniruotės ant ledo trunka tris keturias valandas, bet dar prisideda bendras fizinis pasirengimas“, – sako sportininkas.
Ledo burė neturi stabdžių. Norint sumažinti greitį, reikia pasitelkti fizikos dėsnius: jeigu kurį laiką čiuošite tiesiai prieš vėją ir leisite burei laisvai plevėsuoti, stiprus pasipriešinimas ją gana greitai sustabdys. Labiau patyrę ledo buriuotojai moka saugiai sustabdyti burę specialiais dygliuotais batais ir taip labai sutrumpinti stabdymo kelią.
„Ar šis sportas pavojingas? Be abejo, kažkuria prasme pavojingas. Juk pasiekiamas didelis greitis, o varžybose dalyvauja šimtai buriuotojų. Šalmas čia būtinas“, – teigia Jaanas Akermannas.
Vienas iš garsiausių Estijos ledo buriuotų yra iš Hapsalu kilęs Vaiko Vooremaa. Pirmąjį titulą jis iškovojo būdamas 15 metų, o prieš dvejus metus laimėjo Europos čempionato sidabro medalį. Rimtose varžybose Vooremaa yra gavęs 12, Estijos čempionatuose – 20 medalių. Tai patvirtina faktą, kad ledo buriavimas nėra tik jaunimo mėgstama sritis.
3D „kaitavimas“ snieglentėmis
Tą patį galima pasakyti ir apie Estijoje palyginti neseniai pamėgtą „kaitavimą“ snieglentėmis. Tam pirmiausia reikia didelio ir lygaus ploto. Estijoje „kaituoti“ snieglentėmis tinka visi ežerai, kurie atšalus pasidengia ledo sluoksniu. Tiesą pasakius, čiuožimas sniegu su jėgos aitvarais atsirado iš įprasto jėgos aitvarų sporto, kuriuo užsiimama vasarą.
Kas yra „kaitavimas“ ant sniego? „Iš esmės tai – įprastas „kaitavimas“, tik čiuožiama sniegu“, paaiškina daug metų šį sportą propaguojantis Toomas Jürjo. „Kaituotojams“ tai yra alternatyvus būdas prisitvirtinus jėgos aitvarą žiemą čiuožti per sniegą slidėmis ar snieglentėmis. Užšalusių ežerų ar jūros paviršius puikiai tinka mėgautis „kaitavimu“ žiemą. Tai suteikia galimybę užsiimti tuo ištisus metus. Vis daugiau estų atranda šią stebuklingą pramogą.“
„Kaitavimas“ ant sniego suteikia daugiau įdomesnių potyrių, nei čiuožimas lygiu paviršiumi pirmyn atgal. Todėl Toomas Jürjo siūlo galimybę išbandyti Laplandijoje veikiantį Levio žiemos pramogų centrą, ten galima įgyti išties smagios patirties. „Ateina toks momentas, kai čiuožti lygiu paviršiumi tampa nuobodu, nebėra didesnių iššūkių. Laplandijoje yra galimybė pasimėgauti vadinamuoju 3D „kaitavimu“ ant sniego. Ten įrengtas specialus nelygus paviršius, savotiškai imituojantis bangas, o „surferiams“ ir „kaituotojams“ tai suteikia išskirtinę pramogą ir sukelia puikių emocijų“, – tvirtina Toomas Jürjo. Jis pats Laplandijoje praleidžia šešis septynis mėnesius per metus.
Slidininkai turistai perka brangius bilietus, kad galėtų čiuožti nuo kalnų, o „kaituotojai“ leidžiasi nuo jų ir kyla nemokamai. „Pavyzdžiui, Laplandijoje galima rasti visiškai nepaliestų vietų, kur dažnai būna ką tik iškritusio smulkaus sniego. 500–600 metrų aukštyje virš jūros vėjas pučia stabiliai ir beveik visada“, – pasakoja Jürjo.
Tekstas: Ann Hiiemaa
Nuotraukos iš asmeninio albumo
Geriausios žiemos pramogų vietos pasaulyje