Geriausias Lietuvos snieglentininkas Motiejus Morauskas pradėjo naują sezoną, kuriame laukia nemažai iššūkių. Sparčiai tobulėjantis sportininkas kasmet demonstruoja vis geresnius rezultatus ir neketina sustoti.
Žiemos išsiilgęs snieglentininkas Lietuvoje netrukus bus retas svečias, nes su šaltuoju metu laiku prasideda varžybų maratonas. Sezoną jis jau pradėjo Nyderlanduose, kur vyko Europos taurės varžybų etapas.
„Labai laukiau naujo sezono. Nekantravau, kada galėsiu atsistoti ant snieglentės. Pasirodymą pirmosiose varžybose vertinu nelabai gerai, nes nepasiekiau norimo tikslo – finalo – ir likau per viduriuką, bet turėjau nedidelę traumą, mėnesį nebuvau lipęs ant lentos, todėl buvo sudėtinga po tokio laiko tarpo gerai pasirodyti“, – „SportlandMagazine.lt“ svetainei kalbėjo sportininkas.
Vasaromis – ekstremalus vandens sportas
Šiltuoju metų laiku sniego rasti sudėtinga, todėl M. Morauskas formą palaikė užsiimdamas įvairiais vandens sportais. Kone visą vasarą jis praleido prie Kuršių marių, kur plaukioja su jėgos aitvarais. Kitas mėgstamas sportas – vandenlentės. Taip pat vasarą Motiejus buvo išvykęs į kalnus – Prancūzijos Alpes.
Snieglentininko tėtis ir treneris Artūras Morauskas paaiškino, kad paprastai snieglentininkų tarpsezonis nėra ilgas.
„Jeigu dalyvautume visuose pasaulio taurės etapuose, tai sezonas truktų apie devynis mėnesius. Per likusius mėnesius dauguma sportininkų užsiima alternatyviais sportais – vandenlentėmis, banglentėmis, riedlentėmis. Įsivažiavimas į sezoną prasideda rugpjūčio mėnesį. Tuomet vyksta fizinis pasirengimas, jau būna ir pirmosios varžybos – Naujojoje Zelandijoje arba Australijoje. Rudenį nėra daug varžybų, todėl intensyvumas gana mažas. O sezono įkarštis prasideda sausį“, – kalbėjo A. Morauskas.
Būtent Naujojoje Zelandijoje sezoną Lietuvos sportininkas pradėjo pernai. Visgi kasmet varžytis tokioje tolimoje šalyje neleidžia finansinės galimybės.
„Galima sakyti, kad tai yra finansinis klausimas. Vienas skrydis į Naująją Zelandiją atitinka maždaug 4-6 keliones Europoje. Todėl nesunku buvo įsivertinti prioritetus šiemet. Kitais metais jau turbūt reikės vėl vykti ir ten. Šiemet mes akcentuosime Europos taurės varžybas, kad užimtume kuo geresnę poziciją bendroje įskaitoje, o nuo kitų metų jau reikės kovoti dėl olimpinio reitingo, todėl teks startuoti pasaulio taurėje. Norint kovoti dėl patekimo į olimpiadą, reikia dalyvauti praktiškai visuose pasaulio taurės etapuose, o jie prasideda Naujojoje Zelandijoje“, – aiškino A. Morauskas.
Tikslas – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų
Šiais metais M. Morauskas iškovojo didžiausią karjeros pergalę. Jis tapo Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) vykusio jaunimo žiemos olimpinio festivalio vicečempionu. Šiame sezone jo laukia pasaulio jaunimo čempionatas, kuriame šiemet buvo 11-as, bei „World Rookie Tour“ varžybos. Visi kiti startai bus su suaugusiais Europos bei pasaulio taurėse.
„Sezonas tik prasideda, nusimato daug treniruočių. Šiame sezone tikiuosi išmokti naujų triukų, kurie leistų kovoti dėl aukštesnių vietų. Mūsų sporte viskas priklauso nuo technikos. Kiekvieną triuką galima po truputį tobulinti ir kai priartėji prie maksimumo, tada bandai dirbti su nauju triuku. Šiais metais norėčiau pagerinti poziciją pasaulio jaunimo čempionate ir pagaliau kažką laimėti „Rookie Tour“ varžybose, nes ten dalyvausiu paskutinį kartą“, – kalbėjo M. Morauskas.
Jo treneris prisipažįsta, kad triukai kiekvienais metais sudėtingėja, o sportininkų lygis – auga.
„Per daug metų jau tapo aišku, kokie triukai surenka daugiausiai taškų, kokių klaidų negalima daryti. Pagal varžybų rangą galima spręsti, kokie triukai verti finalo ar kokią vietą gali užimti su savo pasirodymu, – aiškino A. Morauskas. – Šie metai turėtų būti pakankamai sunkūs, nes pasaulyje treniruočių bazės yra smarkiai ištobulėjusios, treniruotis jau galima su mažiausia rizika susižeisti, todėl tendencija yra tokia, kad vis daugiau sportininkų atlieka pačius sudėtingiausius triukus. Lygis kyla ir mums reikia neatsilikti – tiek fizine forma, tiek technika. Viskas tiesiogiai priklauso nuo įdėto darbo“.
M. Morauskas varžybose dalyvauja dvejose disciplinose – „Didžiojo šuolio“ (Big Air) ir akrobatinio nusileidimo (Slopestyle). Pats sportininkas prisipažino, kad jam labiau patinka „slopestyle“ rungtis, nes ji yra įdomesnė – daugiau figūrų ir tramplinų. Visgi jis kartu su treneriu vienodai ruošiasi abiem rungtims.
„Slopestyle“ išsiskiria tuo, kad čia yra daugiau figūrų ir tuo pačiu – daugiau galimybių suklysti. Ten reikia kiekvieną triuką atlikti labai stabiliai, bet tuo pačiu ir pakankamai efektingai, kad gautum didesnį įvertinimą. „Big Air“ rungtyje būna didžiausias tramplinas, bet yra dvi galimybės šokti per jį. Vertinamas yra vienas šuolis. Suklydimo šansas čia mažesnis, todėl keliamas yra triuko sudėtingumas. Žinoma, sudėtingiausia yra nusileisti, nes galima ir susižeisti. Susižeidimo pavojus didelis yra bet kurioje snieglenčių rungtyje“, – snieglenčių sporto subtilybes aiškino A. Morauskas.
Sportinės aukštumos – tik su tėvų pasiaukojimu
Pasiekęs aukštus rezultatus, M. Morauskas jau gauna finansavimą iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), todėl bent jau keliones planuotis tapo lengviau. Treneris taip pat pasidžiaugė, kad Lietuvoje taip pat atsiranda sąlygų sportuoti su snieglentėmis.
„Lietuvoje galima treniruotis, nes Vilniuje ir Druskininkų „Snow arenoje“ yra neblogos snieglenčių trasos. Sportuoti ir tobulinti įgūdžius su įvairiomis kliūtimis bei figūromis ten tikrai įmanoma. Tačiau žinoma, aukštesniam lygiui to nepakanka, nes pilnavertiškoms treniruotėms reikia tramplinų, o jų kol kas yra tik kalnuose. Galima ir Lietuvoje įrengti tikrą snieglenčių sporto bazę, bet ji tokia brangi, kad tai tik svajonės. Galbūt kai Motiejus laimės kokias olimpines žaidynes, Lietuvoje atsidarys gera treniruočių bazė“, – šypsojosi A. Morauskas.
Vis dėlto treneris atskleidžia, kad snieglenčių sportas yra labai brangus ir apie normalią karjerą gali galvoti tik tie žmonės, kurie turi stiprų finansinį užnugarį. Dėl to Lietuvoje Motiejui konkurencijos praktiškai nėra.
„Konkurencijos reikia, bet Lietuvoje jos nėra. Pasakysiu paprastai – Motiejus yra mano sūnus, o man snieglenčių sportas labai patinka, todėl norėjau su juo sukurti kokią nors istoriją. Investavau į jį tiek savo laiką, tiek finansus. Dėl to galimybės treniruotis Motiejui buvo didesnės. Šis sportas yra labai brangus. Žinoma, bet kuris sportas yra brangus, bet norint varžytis tokiame lygyje su snieglentėmis, reikia labai daug keliauti ir daug laiko skirti treniruotėms. Todėl tai praktiškai yra įmanoma tik kai tėvai pasiaukoja dėl savo atžalų. Viskas priklauso nuo suteiktų sąlygų ir pačio vaiko noro“, – pabrėžė A. Morauskas.
Šypsena po finišo
Pats Motiejus, kaip ir jo sesuo Modesta Morauskaitė, iš tėvų paveldėjo aistrą sportui. Nors kurį laiką jie abu sportavo su snieglentėmis, dabar tik Motiejus nusprendė visą dėmesį skirti žiemos sportui. M. Morauskaitė savo svajonių nusprendė siekti lengvosios atletikos bėgimo rungtyse.
„Snieglenčių sportas man yra daug įdomesnis nei kiti, nes viskas priklauso ne nuo tavo jėgos, o nuo fantazijos ir kaip ją įgyvendini. Mano sesuo po finišo griūna pavargus, o aš po savo starto tris kartus atsidūstu ir šypsausi. Snieglentės yra labai linksmos ir kiekvieną kartą besileisdamas jaučiu malonumą. Tas smagumas mane motyvuoja toliau sportuoti. Kai bus nebesmagu čiuožti, tada ir nutrauksiu karjerą“, – prisipažino M. Morauskas.
Kaip ir kiekvienas sportininkas, jis pagalvoja ir apie olimpines žaidynes. Jis norėtų ne tik į jas patekti, bet ir mesti iššūkį geriausiems pasaulio sportininkams.
„Olimpinėse žaidynėse susirenka geriausi pasaulio snieglentininkai. Žinoma, kad norėtųsi pasivaržyti ir pamatyti, kaip atrodau šalia elito. Tai irgi motyvuoja. Taip pat snieglenčių sportas Lietuvoje gerokai išpopuliarėtų. Tai būtų įrodymas, kad net ir neturint tinkamų sąlygų Lietuvoje, galima patekti į olimpines žaidynes. Tik svarbu turėti finansines galimybes“, – pridūrė M. Morauskas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Scanpix, iš asmeninio archyvo
Lietuvos „moterų Dakaru“ vadinamas „Moterų ralis“ skelbia registracijos pradžią