19-metė sprinterė Akvilė Andriukaitytė į geriausių sportininkų sąrašus patenka nuo 2012 m. Praėjusių metų pabaigoje tradiciškai rengiamose geriausių šalies lengvaatlečių rinkimuose mergina buvo apdovanota „Kylančios lengvosios atletikos žvaigždės“ titulu. Galbūt šis titulas skirtas už tai, kad 2019 m. A. Andriukaitytė pateko į Europos jaunimo čempionato finalą Švedijoje 200 m rungtyje bei tapo jauniausia Lietuvos komandos nare Europos uždarų patalpų čempionate Glazge, kur bėgo 60 m varžybose. Deja, kaip pati minėjo, daugiausiai tikslų kėlusiose varžybose – Europos jaunimo čempionato finale sprinterei kirsti finišo linijos nepavyko, tačiau nepaisant to, praėję metai sportininkei buvo ypatingi. Iš Šakių kilusi Akvilė šiuo metu gyvena ir mokosi Panevėžyje – yra abiturientė Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje.
Akvile, kaip ir kada susidomėjote lengvąja atletika?
Lengvąja atletika susidomėjau pradinėse klasėse. Mokykloje išsiskyriau savo hiperaktyvumu, todėl buvau pastebėta ir pakviesta į lengvosios atletikos užsiėmimus. Iš pradžių į tai per daug rimtai nežiūrėjau, tačiau vėliau tiesiog pamilau lengvąją atletiką.
Kaip atrodo Jūsų diena? Kiek laiko skiriate treniruotėms?
Mano mokykloje sportas yra suderintas su mokslais. Kiekvieną dieną vyksta po dvi treniruotes ir šešias pamokas. Išskyrus trečiadienį – jo metu galime pailsėti, nes vyksta tik viena treniruotė, tačiau tądien turime daugiau pamokų.
Praėjusiais metais patekote į Europos jaunimo čempionato finalą, atstovavote Lietuvai Europos žaidynėse Minske bei tapote jauniausia Lietuvos komandos nare Europos uždarų patalpų čempionate Glazge. Vieno interviu metu teigėte, kad tai yra tie trys startai, kuriais galite pasidžiaugti praėjusiais metais. Koks jausmas pasiekti tai, ko taip ilgai troškote?
Tai jausmas, kuris verčia nepasiduoti dėl išgyventų emocijų ir ne visada gerų rezultatų. Sulaukus ir pasiekus to, ko taip ilgai troškau ir dėl ko taip kovojau, buvo saldžiau net už pelnytą rezultatą. Ir nepaisant to, kad ne visada sulaukiu to, dėl ko taip stengiuosi, laukimas ir strategijos, kaip pasiekti tikslų, yra mano gyvenimo variklis.
Kiek ilgai trunka ši euforija?
Tiksliai pamatuoti būtų sunku, bet dažniausiai su varžybų euforija gyvenu iki sezono pabaigos.
Apskritai, kas Jus motyvuoja sportuoti?
Mane motyvuoja noras sužinoti savo galimybes, noras siekti vis aukštesnių rezultatų, dalyvauti kuo didesnio rango varžybose ir ten patikrinti savo jėgas su pajėgiausiais sportininkais.
Kas yra Jūsų palaikymo komanda?
Mano palaikymo komanda yra draugai, šeima bei treneriai. Jie visada supras, patars ir padės.
Kokie yra Jūsų šio sezono planai?
Šiam žiemos sezonui didelių tikslų neturiu, nes nenusimato jokių aukštesnio rango varžybų. Todėl vienas iš tikslų yra pasiekti kuo aukštesnį rezultatą Lietuvos čempionate.
O kokia didžiausia svajonė?
Mano svajonė, kaip ir daugumos kitų sportininkų – olimpinės žaidynės.
Ar titulas „Kylanti lengvosios atletikos žvaigždė“ įpareigoja?
Šis titulas manęs neįpareigoja, nes niekada nieko nedariau dėl kitų, nesiekiau dėmesio ar pripažinimo – viską dariau iš savęs ir dėl savęs. Todėl šis apdovanojimas man daug reiškia. Man tai pirmas toks didelis įvertinimas. Tai mane motyvuoja judėti pirmyn ir siekti dar aukštesnių rezultatų.
Tekstas: Karinos Sėrikovos
Nuotraukos: iš asmeninio A. Andriukaitytės archyvo
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams atsiskleisti padeda sportas