Tadas Mikelionis – žmogus, kuris galbūt nėra pats žinomiausias Šakių „Vyčio“ komandos narys, tačiau jo svarba ekipai – nenuginčijama. Nežinia, ar be jo pagalbos šiuo metu Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) atkrintamosiose kovojantis „Vytis“ būtų nukeliavęs taip toli ir dabar stovėtų ant istorinio ir taip siekiamo pusfinalio slenksčio.
26-erių metų kineziterapeutas yra tas, ant kurio pečių gula didžiausia atsakomybė už tai, kad krepšininkai sveiki išbėgtų ant parketo, o patyrę traumas po jų atsigautų kuo greičiau.
Tiesa, T. Mikelionis toli gražu nėra tas komandos gydytojas, kuris pasibaigus mačams ar treniruotėms skuba namo. Kartais jis yra juokais palyginamas su rinktinės talismanu Juozuku – ir ne šiaip sau, nes T.Mikelionis taip pat yra tas, kuriam krepšininkai išsipasakoja, pajuokauja bei patraukia per dantį.
Ir ypatingai – prie kamerų, kurios nuolat supa „Vyčio“ ekipą, dėmesio epicentre esančią dėl unikalaus TV3 projekto Lietuvos krepšinio fanų komanda. Filmavimo grupė fiksuoja kiekvieną „Vyčio“ ekipos gyvenimo detalę ir įdomiausias jų pateikia tv3.lt skaitytojams bei TV6 televizijos žiūrovams.
„Dirbti tokioje aukšto lygio komandoje yra labai įdomu, – tvirtina „Vyčio“ gydytojas. – Kiekvienas žaidėjas visų pirma yra asmenybė, tad kiekvieno poreikiai yra skirtingi.
Kadangi nuo praėjusio sezono pasikeitė didžioji ekipos dalis, atrodo, kad dirbi visai kitą darbą.
Smagu tai, kad atmosfera komandoje beveik visada yra puiki. Galbūt kai kurie žaidėjai dėl aršaus žaidimo aikštelėje ir atrodo itin rimti ar net agresyvūs, bet rūbinėje visada randa laiko pajuokauti.“
Kuklus, bet nuolat besišypsantis – taip būtų galima apibūdinti T. Mikelionį. Jis į „Vyčio“ treniruotes kasdien atkeliauja pirmas ir išeina paskutinis.
„Darbas krepšinyje nuolat reikalauja tobulėti ir nuobodu čia nebūna“, – tvirtina darbu besimėgaujantis kineziterapeutas.
Kaip atrodo T. Mikelionio standartinė darbo diena?
„Į treniruotes visada atvažiuoju pirmas, gerokai anksčiau už visus ir pasiruošiu žaidėjų antplūdžiui. Per turimą laiką visada stengiuosi padaryti kuo daugiau dalykų, kurie reikalingi komandai: į tai įeina teipavimas, masažai, konsultavimas traumų prevencijos klausimais, mokymas taisyklingai atlikti pratimus.
Treniruočių metu didžiąją sezono dalį teko užsiimti traumuotų žaidėjų reabilitacija, sudarinėti treniruočių programas, sekti gijimo procesą, o kartais pabūti ir psichologu.
Pasibaigus treniruotei vėl dirbu su pagrindine komanda: tuomet vyrauja tempimai su pagalba, fizioterapija ir masažas. Rungtynių diena atrodo kiek kitaip, tačiau esmė išlieka ta pati – maksimali pagalba sportininkams, kad šie išvengtų traumų“, – pasakojo T. Mikelionis.
Per kelerius savo darbo metus kineziterapeutas yra susidūręs su įvairių sporto šakų atstovais. Vis tik T.Mikelionis sako, kad būtent dirbdamas su „Vyčio“ komanda rado atsakymą į klausimą, kas yra svarbiausia, norint tapti aukšto meistriškumo sportininku.
„Retais atvejais – talentas, dažniausiai tai lemia tinkamas požiūris ir suvokimas, kur esi ir ką darai. Didžiulė sėkmė, kad ir pernai, ir šiemet tokių žmonių komandoje turime daug, tad tenka ne tik mokyti juos, bet ir mokytis pačiam. Tai – abipusė nauda, tikrai praversianti gyvenime“, – džiaugiasi T. Mikelionis.
Ypač šio sezono metu kineziterapeutas turėjo išties nemažai patirties vėl statant ant kojų traumas patyrusius krepšininkus. Būtent T .Mikelionio dėka po kelio operacijos į aikštę gana greitai grįžo „Vyčio“ legionierius Sheltonas Jacksonas, o nebe pirmą rimtą kryžminių kelio raiščių traumą išgyvenęs Ernestas Serkevičius vėl puikiai įsiliejo į komandos žaidimą.
T. Mikelionis neabejoja, kad specialistų pagalba sportininkams yra būtina ne tik tada, kai traumos jau užklumpa, bet ir iki tol. Kineziterapeutas taip pat atskleidė, kokias klaidas atletai yra linkę daryti dažniausiai.
„Sportininkai labai daug dėmesio skiria fizinių savybių, tokių kaip jėga, greitis, ištvermė ir sportinių įgūdžių, pavyzdžiui, taiklumo lavinimui. Tačiau didžioji dalis atletų dažniausiai nežino apie funkcinius judesius ir jų valdymą, laikysenos, kūno simetriškumo bei galūnių dinaminio stabilumo svarbą.
Kaip rodo patirtis, sezono metu šių savybių koregavimui tiesiog nepakanka nei laiko, nei atleto pajėgumo, tad prieš sezoną atlikus išsamų testų rinkinį ir praėjus korekcinę programą, nauda būtų milžiniška – potenciali traumų rizika būtų mažesnė.
Išvengti traumos visada yra paprasčiau nei ją gydyti. Todėl norėčiau patarti sportininkams visada vertinti savo didžiausią turtą – sveikatą, o esant nusiskundimams ar klausimams kreiptis į profesionalus, kurie tuo užsiima, domisi ir tobulėja.
Patariu mažiau pasikliauti „Youtube“ žvaigždėmis ir daugiau – praktikais profesionalais“, – sakė T. Mikelionis.
Tekstas: Sportland Magazine
Nuotraukos: iš asmeninio herojaus archyvo