Komikas M. Bartusevičius: be iššūkių būtų nuobodu

Komikas ir „Sportland“ kampanijos „Nugalėtojų pasirinkimas“ „Adidas“ prekinio ženklo ambasadorius Mantas Bartuševičius tikina, kad stengiasi, kad jo gyvenimas netaptų rutina, todėl turi keletą mėgstamų veiklų ir pragyvenimo šaltinių. Siekdamas neužsisėdėti, jis taip pat nuolat sugalvoja sau iššūkių. Vienas tokių buvo Manto kelionė pėsčiomis aplink Lietuvą.

Pradėkim nuo to, kad prieš 6 metus metei sau iššūkį ir apėjai Lietuvą pėsčiomis. Kaip pasiryžai tokiam iššūkiui?

Norėjau nuveikti kažką, ko dar nesu daręs, ir kažką, ko nedaro kiti, bet taip pat norėjau vasarą ir pakeliauti. Ir čia supratau, kad įmanoma šituos du dalykus sujungti į vieną. Tuomet pradėjau ruoštis kelionei, o kuomet paskelbiau apie tai „Facebook“ ir paprašiau žmonių pagalbos su nakvyne, supratau, kad, ko gero, nėra kelio atgal.

Pasidalink su mumis šios kelionės įspūdžiais: kiek kilometrų per dieną nukeliaudavai, kas buvo sunkiausia, kas maloniai nustebino?

Iš viso keliavau 46 dienas ir nuėjau 1100 km. Per dieną vidutiniškai nukeliaudavau po 30-35 km, tačiau buvo ir keletas poilsio dienų. Sunkumus galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmas dvi savaites kamavo fiziniai sunkumai. Pasirodo, kad tikrai nebuvau pakankamai pasiruošęs fiziškai ir reikėjo laiko kūnui apsiprasti. Jam apsipratus, buvo žymiai lengviau eiti, tačiau likus dviems savaitėms iki pabaigos, pradėjo kamuoti psichologiniai sunkumai – galbūt tai, jog visą kelionę leidau vienas. Nustebino žmonių svetingumas. Visur, kur tik ėjau, žmonės užkalbindavo ir nesunkiai priimdavo į savo kiemą pasistatyti palapinę, o anksčiau ar vėliau dar ir sutepdavo sumuštinių.

Gal įvyko kokių nors smagių nutikimų?

Smagiausia buvo sutikti žmones. Visi jie turėdavo savo istorijas, kuriomis dalinosi. Vienas vaikinas pakvietė keliauti pro jo gyvenvietę ir sakė priims pernakvoti, bet atėjus, paaiškėjo, kad man yra skirta vieta ant šieno, o šis ką tik suvežtas, tai naktį atrodė, jog po manimi gyvena atskiras vabalų pasaulis. Pamenu, kaip juokiausi iš savęs, per audrą nuėjęs pasislėpti į kapines, o pradėjus stipriai žaibuoti, sugalvojau įamžinti šitą vaizdą: išsitraukiau „GoPro“ kamerą, išsiskleidžiau selfie stick‘ą ir pradėjau filmuot. Kitaip tariant, išsiskleidžiau geležinę lazdą ir iškėliau filmuoti žaibų…

Pamenu brolius, gyvenančius prie Šešupės. Kai apsistojau pas juos, tuo metu Rusija buvo uždraudusi lietuviškų obuolių importą, tai šitie broliai paklausė, ar žinau, kaip jie apeina įstatymą? Kai pasakiau, kad ne, jie paėmė nukritusių obuolių ir pradėjo mėtyti per Šešupę į Kaliningrado sritį.

Ar dažnai sau sugalvoji naujų iššūkių?

Taip, tiesa, su metais jie tampa labiau profesiniai – galbūt kažkur pasirodyti ant scenos, galbūt kažką nufilmuoti. Iššūkiai veda pirmyn, be jų būtų nuobodu.

Ką pokyčiai suteikia Tavo gyvenimui?

Būtent dėl pokyčių aš esu išskaidęs savo veiklas. Turiu keletą, nes nemėgstu daryti vieno dalyko, todėl, kad jis gali tapti rutina, o tada jau – „sėkmės“ tuo mėgaujantis. Vienas blogiausių dalykų, kuris gali nutikti, tai – užsisėdėjimas, kai dingsta malonumas dėl to, ką darai. Būtent todėl mėgstu pokyčius.

Ar Tavo įpročiai keičiasi, priklausomai nuo sezono?

Nemanau, kad esu kalendorinių sezonų žmogus. Esu kūrybininkas, todėl sezonai labiau būna mano viduje. Kartais pavasaris ir atgimimas, kai liejasi idėjos ir norisi filmuot, norisi lipt ant scenos ir pasirodyt žmonėms, pasirodo rudenį, o kartais norisi pailsėt ir tiesiog pasėdėt prie savo mėgstamo serialo ir nedaryt nieko, nors už lango vasara.

Kaip skaidrini šaltąjį metų laiką?

Kartais skaidrinu šaltąjį metų laiką šiltuoju kitoje šalyje, tačiau neretai būnu suplanavęs, kokius videoįrašus nufilmuosiu, kuriems man reikia žiemos. Tiesa, turim ir keletą tradicijų. Viena iš jų – kai į gimtąjį miestelį sugrįžta daugiau buvusių klasiokų ir draugų, visi pasiimam rogutes ir varom čiuožt nuo kalno. Šiais metais pasižadėjau sau išbandyti poledinę žūklę. O kadangi šiuo laikotarpiu nemažai tiek bendrų, tiek asmeninių švenčių, šaltasis laikotarpis virtęs ir pasimatymų su šeima laiku, o tai, ko gero –  labiausiai skaidrinantis dalykas.

Kalbino Karina Sėrikova
Nuotraukos: Vytauto Dranginio