„Kaip tik gavau šią knygą dovanų, bus labai smagu ją perskaityti“, – sako kovotojas ir treneris Ignas Barysas, kuriam nuo jaunystės prilipo Taisono pravardė. Ir tai nutiko ne šiaip sau, o dėl didžiulio susižavėjimo legendiniu boksininku Mike‘u Tysonu, kurio autobiografinė knyga pagaliau išleista ir lietuviškai.
Itin atvirus ir tiesmukiškus M. Tysono memuarus „Absoliuti tiesa“ pagaliau išleisti ir lietuviškai. Anglų kalba jie pasirodė dar 2013 m. ir yra vertinami kaip viena geriausių autobiografinių knygų pasaulyje.
„Buvau titanas, Aleksandro Didžiojo reinkarnacija. Mano stilius buvo veržlus, mano gynyba neįveikiama, o aš žiaurus“, – savo knygoje rašo M. Tysonas.
M. Tysonu žavėjosi, nekentė ir apie jį kalbėjo visas pasaulis, o tarp kovinio sporto atstovų turbūt nerastume tokio, kuris nebūtų mėginęs pamėgdžioti legendos judesių ar smūgių. Vienas tokių – I. Barysas, apie savo pravardės kaltininką žinantis net smulkiausias detales.
„Pravardė man prilipo dėl domėjimosi Tysonu, taip pat turėjau tą sprogstamąją jėgą. Aš sirgau ir iki šiol sergu Mike‘o Tysono liga, – juokiasi kovotojas. – Anksčiau tai buvo visiška metastazinė liga, išplitusi nuo pirštų iki dantų. Man jis buvo ir yra numeris vienas. Jis pasižymėjo tokia technika ir greičiu būdamas sunkiasvoris – tai kažkas nerealaus. Už M. Tysoną nėra geresnio iki šiol. Man sunku žiūrėti sunkiasvorių boksą, nes jie visi lėti, viską apgalvojantys, dirba priekine ranka. Bet visai kas kita eiti į priekį, spausti, neduoti atsikvėpti ir, jeigu reikia, – taip visus dvylika raundų.“
Būdamas keturiolikos I. Barysas savo 17 kv. m kambarį pavertė tikra bokso sale. Kadangi gyveno daugiabučio pirmame aukšte, kaimynams teko susitaikyti su daužomų bokso kriaušių garsu. Šiame kambaryje I. Barysas, kuriam dabar 32-eji, mėgino išmokti geriausius M. Tysono judesius.
„Buvau kaimynų siaubas. Mama atsikeldavo, o aš jau kriaušę mušu. Stebėdavau, analizuodavau kovas. Visas jo kovas esu matęs, visus filmus, kiek jų sukurta. Turėjau tris kriaušes namie, prisitraukimų sienelę, greičio kriaušę. Filmuodavau save, žiūrėdavau iš šono, ar gerai viską darau. Žiauriai tuo gyvenau, smagu prisiminti.
Bandydavau atlikti viską, legendinę jo kombinaciją – apatinis į pilvą, apatinis į galvą. Kas mane labai žavėjo – tai gynyba. Mokiausi kojų darbo – pasižiūri, bandai daryti, bet nukrenti, tada analizuoji, kas neišėjo. Tuo gyvenau ir nieko kito nemačiau“, –kalbėdamas su žurnalu „Sportas“ prisiminė I. Barysas.
O kaipgi kambarys be M. Tysono plakatų. „Turėjau pasidaręs metro ilgio ir metro pločio dydžio įstiklintą koliažą su nuotraukomis. Be Tysono namie – kaip į lauką išeiti be batų“, – juokiasi kovotojas.
I. Barysas jau kurį laiką žengia trenerio keliu, šį darbą derina su kovotojo karjera, bet pripažįsta – kovoti liko dveji treji metai, o didžiausias dėmesys dabar skiriamas auklėtiniams.
Būtent tvirta trenerio figūra apvertė M. Tysono gyvenimą, ištraukė jį iš gatvės ir nusikaltimų liūno – tuo metu trylikametį atrado legendinis Cusas D‘Amato. Nenuostabu, kad knygoje santykiams su treneriu tenka išskirtinis dėmesys.
„Susėdome su Cusu ir jis pasakė, jog negalėjo patikėti tuo, kad man – vos trylika metų. Ir tada jis išdėstė, kokia bus mano ateitis. Jis nematė manęs ringe nė šešių minučių, bet tą pasakė tokiu būdu, kad tai skambėjo kaip įstatymas. „Tu atrodai nuostabiai“, „Tu esi nuostabus kovotojas“, – sakė jis. Ir pridėjo. „Jeigu klausysi manęs, paversiu tave jauniausiu visų laikų sunkiasvorių bokso čempionu“, – prisimename knygoje.
Ir šį pažadą išpildė: M.Tysonas pasaulio čempionu tapo sulaukęs vos dvidešimties ir tai iki šiol tebėra nepasiekiama riba kitiems boksininkams.
I.Barysas visą laiką žavėjosi ne tik M.Tysonu, bet ir treneriu C.D‘Amato, jų tarpusavio ryšiu. Neįtikėtina, bet lietuvis gali papasakoti panašią į šių vyrų pažinties istoriją. Vieną savo auklėtinę taip pat po pirmosios treniruotės jis pažadėjo nuvesti į sporto aukštumas ir kol kas šį pažadą sėkmingai tesi – Ernesta Kareckaitė išties neseniai pelnė kontraktą su stipriausia pasaulio mišrių kovos menų organizacija – UFC – ir jau joje debiutavo.
Ji – vos antra lietuvė, kuriai pavyko tą padaryti. Šiuo metu UFC varžosi dar viena kaunietė Julija Stoliarenko.
„Cusas buvo piktas, griežtas, bet dėl to įskiepijo discipliną ir išauklėjo Mike‘ą. Tysonas nieko neturėjo, augo gatvėje, sėdėjo kolonijose, bet Cusas pamatė jį ir nuo pirmos dienos kartojo, kad jis bus čempionas. Kai tau tą kartoja ir dar pats tiki, ką treneris sako, – tada gali kalnus nuversti. Jeigu sudvejosi treneriu, nepatikėsi jo darbu, metodikomis – bus blogai“, – įsitikinęs I. Barysas.
Trenerio darbas, I. Baryso įsitikinimu, itin sunkus – tikrai sunkesnis ir atsakingesnis negu kovotojo.
„Kai ruoši sportininką kovai, pats tuo gyveni ir išgyveni savaip viską: ar tavo sprendimai bus teisingi, ar pasiteisins, o kas, jeigu ne? Tu esi pagrindinis žmogus ir kiekviena klaida gali lemti pralaimėjimą ar traumą. Turi viską atlikti idealiai. Tai nėra įmanoma, bet turi to siekti.
Kai ruošėmės kovai dėl patekimo į UFC, naktimis sėdėjau, žiūrėjau kovas, kiekvieną dieną būdavau šlapias nuo streso. Tik kova baigiasi – stresas iškart praeina. Viduje labai išgyvenu šiuos dalykus. Žinau, kad jeigu padarysiu klaidą – su tuo turėsiu gyventi. Bet tam ir dirbame daug, kad būtume geriausi. Pralaimėjimai yra pamokos – arba laimiu, arba mokausi“, – šypteli jis.
Vyro susižavėjimas M. Tysonu, kaip ir visa šio kovotojo istorija, jaunystėje buvo toks stiprus, kad tėvas jam kartą davė pažadą, kurio išsipildymu I. Barysas neabejoja iki šiol.
„Kažkada tėtis man pasakė, kad, jeigu pavyks, kada nors nusiveš mane į JAV su juo susipažinti. Aš manau, kad vieną dieną tai ir įvyks. Tai mano svajonė. Norėčiau padiskutuoti su juo apie ankstyvąją karjerą, discipliną, trenerio sukurtą peek-a-boo stilių, kojų darbą ir tiesiog apie gyvenimą“, – užsidegęs vardija boksininkas.
O dabar su pačiu M.Tysonu, jo nepagražinta, šlovės ir labai skaudžių nuopuolių paženklinta gyvenimo istorija galima susipažinti visiems, atsivertus lietuviškai išleistus memuarus „Absoliuti tiesa“.
Iš arti
M. Tysonas gimė 1966 m. birželio 30 d. Brukline.
Buvo triskart vedęs, turi 7 vaikus.
Per 58 profesionalios karjeros kovas iškovojo 50 pergalių (iš kurių – 44 nokautais), patyrė 6 pralaimėjimus, dvi kovos pasibaigė nepaskelbus nugalėtojo.
Pirmą kartą neginčijamu sunkiojo svorio bokso čempionu jis tapo 1987 m. ir juo išbuvo iki pat 1990 m.
1992 m. M. Tysonas šešeriems metams buvo pasiųstas į kalėjimą už išprievartavimą, į laisvę išėjo po trejų, iš karto sugrįžo į ringą ir 1996 m. vėl tapo pasaulio čempionu.
Karjerą baigė 2005 m., bet vėliau dalyvavo parodomosiose kovose. Paskutinė jų vyko 2020 m.
Lietuviškai išleistos M. Tysono autobiografinės knygos apimtis – net 544 psl.
Tekstas: iš žurnalo „Sportas“
Nuotraukos: Scanpix
Penktąjį kartą išrinkti geriausi Lietuvos breiko šokėjai