„Kinijos rinka yra pavojus visiems. Ne tik „Chelsea“, tačiau ir kitoms futbolo komandoms”, – taip dar 2016-aisiais kalbėjo tuometinis Londono ekipos strategas Antonio Conte. Tuomet už beveik 70 mln. eurų saugą Oscarą į Šanchajaus SIPG ekipą paleidęs italas pajautė savu kailiu, ką reiškia finansinė Kinijos korporacijų galia.
Carlosas Tevezas, Jacksonas Martinezas, Ramiresas, Graziano Pelle, Hulkas, Axelis Witselis, Paulinho ar tas pats Oscaras – tai ryškiausi pastarąjį penkmetį Kinijoje rungtyniavę vardai. Dar 2014-aisiais prasidėjusi kinų futbolo reforma neapsiėjo ir be garsių užsieniečių.
Praėjusiame dešimtmetyje Kinijos futbolą į aukštumas iškelti užsigeidęs šalies prezidentas Xi Jinpingas tuomet išsakė tikslą – per kitus 15 metų išvesti šalį į pasaulio futbolo čempionatą. Tam jis įrengė tūkstančius aikštynų bei stadionų ir finansavimą šalies futbolui padidino iki 700 milijardų eurų.
Kelti susidomėjimą Kinijos futbolu šalyje ir už jos ribų prezidentui suskubo padėti ir didžiulės korporacijos, iki tol kaip antrarūšius organus valdžiusios futbolo klubus.
Šios, praėjusio dešimtmečio antroje pusėje, esant palankiai finansinei situacijai šalyje, į savo valdomas ekipas ėmė pumpuoti milžiniškas pinigų sumas: brangiausio futbolininko rekordas Kinijoje per metus buvo sumuštas net penkis kartus.
Visus aukščiau minėtus futbolininkus per trumpą laiko tarpą pasikvietusi lyga pasiuntė rimtą signalą Europai – dėl geriausių pasaulio futbolininkų tik tarpusavyje jūs nebekovosite.
Pagrindinis futbolininkų motyvas krautis lagaminus į Kiniją buvo vienas – pinigai. Dažnas čia atvykdavo lengvo uždarbio – šalyje vietinių talentų proveržio nebuvo, todėl žaidimas Kinijos lygoje netapo jokiu iššūkiu garsiems vardams.
Ką jau kalbėti apie į lygą atvykusį ir tuo metu daugiausiai pasaulyje uždirbusį futbolininką C. Tevezą – šis nė neslėpė, jog Kinija jam buvo tikros atostogos – atvyko su viršsvoriu ir sužaidė vieną prasčiausių sezonų karjeroje.
Netrukus tokių be didesnės emocijos į Kinijos futbolą žvelgusių užsieniečių gretos ėmė gausėti ir tai papiktino lygos vadovybę – nesistengiantys atvykėliai užgoždavo vietinius futbolininkus ir, anot kinų, trukdydavo jiems tobulėti.
Pinigus švaisčiusiems klubams 2018-aisiais kinai galiausiai užmovė apynasrį ir išlaidavimą numalšino – kiekviena, už daugiau nei 6 mln. eurų, užsienio futbolininką įsigijusi ekipa, dar tokią pat sumą likdavo skolinga ir pačiai lygai.
Toks naujas mokestis šovė į kojas pačiai kinų lygos populiarinimo idėjai – jokie įdomūs vietiniai talentai per tą laiką neišaugo, o klubai už garsius vardus nuo šiol turėjo mokėti dvigubai.
Žinoma, kinai nenustojo švaistyti pinigų tokiems futbolininkams kaip Marko Arnautovičius ar Andersonas Talisca, tačiau netrukus draskymasis dėl vietos po saule pasibaigė.
Mat prieš pusantrų metų pasibeldė pandemija. Kinijos klubus valdančios didelės korporacijos, užklupus koronavirusui, ėmė atsisakinėti futbolo klubų modelių besiverždamos diržus, o procesą paspartino ir šalies valdžios sprendimas uždrausti komandas vadinti jas valdančių kompanijų vardais.
Taip 58 šalies klubai pateikė paraiškas dar šių metų pradžioje pakeisti pavadinimus, o kai kurie nusprendė visiškai išsitrinti iš žemėlapio.
Pavyzdžiui, praėjusių metų Kinijos čempiono Dziangsu „Suning“ klubo jau nebėra. Dar prieš penkerius metus 80 mln. eurų už Ramiresą ir Alexą Teixeirą paklojęs klubas įklimpo į skolas ir užsidarė.
Taip situacijos įkaitais tapę klubai, vargu, ar ir artimiausioje ateityje ką nors viliojančio galės pasiūlyti garsiems futbolo vardams Europoje.
Mat praėjusių metų pabaigoje lyga įvedė algos kepurę, nustatančią, jog užsienietis futbolininkas per metus šalyje negalės uždirbti daugiau nei trijų milijonų eurų.
Vis tik visi dykaduoniai iš šalies išsilakstyti dar nespėjo – čia vis dar žaidžia ir minėtasis Oscaras, ir buvęs „Villarreal“ puolėjas Cedricas Bakambu, ir belgas Marouane‘as Fellaini.
Tačiau lengvo uždarbio ekspresas sulig Kinijos rinkos užsivėrimu nenustojo kursuoti. Dabar lengvų pinigų norintys futbolininkai stoja kiek artimesnėje stotelėje – Saudo Arabijoje.
Viskas jau girdėta
Nepamatuotos ambicijos, metami milžiniški pinigai ir gausėjantis garsių vardų kraitis – šią vasarą būtent Saudo Arabijos čempionatas aktyvumu perėjimų rinkoje išsiskyrė ne tik Azijoje, bet ir visame futbolo gaublyje.
Prieš kelerius metus šalies valdžios išsakyti ambicingi tikslai paversti Saudo Arabijos lygą vienu pajėgiausių čempionatų pasaulyje bent jau po truputį krypsta tinkama linkme.
O racijos planams įpūtė pats šalies karūnos princas Mohammedas bin Salmanas, prieš trejus metus ėmęs gelbėti skolose įklimpusius klubus ir tam skyręs pusketvirto šimto milijonų dolerių.
Taip valdžios palaikomi klubai atėjo iki to momento, jog gali konkuruoti ir nukonkuruoti garsius Europos klubus lenktynėse dėl futbolininkų parašų.
Kaip tai įvyko šią vasarą, kai „West Bromwich Albion“ atakuojantis saugas Matheus Pereira nustebino futbolo pasaulį ir pasirašė sutartį su Rijado „Al-Hilal“ klubu.
25-erių futbolininko parašo norėjo ir Londono „West Ham“ ir „Leicester City“ klubai, tačiau šis nusprendė veikiau apsirūpinti finansiškai bei tapo brangiausiu Saudo Arabijos lygos futbolininku istorijoje – kainavo 18 mln. eurų.
M. Pereira prisijungė prie į klubą jau anksčiau iš Europos atvykusių futbolininkų: puolėjų Moussa Marega, Andre Carillo ir Bafetimbi Gomiso.
Šiemet iš „West Brom“ atvykęs brazilas toli gražu ne vienintelis toks Saudo Arabijos klubų stambus ėjimas rinkoje – šalies pirmenybėse kitą sezoną žais ir Kinijoje rungtyniavę A. Talisca bei Paulinho, „Leeds“ gynėjas Ezgjanas Alioski, kamerūnietis Vincentas Aboubakaras bei „Newcastle“ saugas Christianas Atsu.
Taip, perėjimų sumos už aukščiau išvardintus futbolininkus kol kas nė iš tolo neprimena tų, kokias ant stalo numesdavo Kinijos korporacijos, tačiau tik laiko klausimas, kada apetitas pakils bevalgant.
Tokią pat dominuojančios lygos strategiją išsakiusi Saudo Arabijos valdžia pagrindą turi geresnį nei kinai – šalis nuo 1994 m. praleido tik du pasaulio čempionatus iš buvusių septynių ir dalyvavo pastarajame 2018-aisiais.
Futbolo talentu Kiniją lenkianti vidurio Azijos šalis, panašu, jog netrukus kinus užgoš ir finansinėmis galimybėmis užsieniečiams.
Tik klausimas, kiek Saudo Arabijos princai norės mesti pinigų, jog lyga prisikviestų tokio pat ryškumo vardus, kurie atostogavo Kinijoje.
Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Scanpix
Plaukikams įtaką daro ir vandens temperatūra