Daugelyje sričių technologijos vystosi itin sparčiai, tad ir išmanusis laikrodis turi funkcijų, apie kurias anksčiau net nesapnavome.
Dabar įprasta, kad sportinis laikrodis skaičiuoja mūsų žingsnius, suvartotas kalorijas, judėjimo greitį, nukeliautą atstumą ir dar vertina miego kokybę. Kadangi laikrodis turi ryšį su išmaniuoju telefonu, jis praneša naudotojui apie naują žinutę arba artėjantį kalendoriuje pažymėtą įvykį. Kai kurie laikrodžiai turi jutiklinį ekraną, kiti reaguoja į balso komandas. Tačiau šis sąrašas negalutinis, nes ieškoma vis naujų galimybių, kuo papildyti išmaniojo laikrodžio funkcijas ir kaip jį dar patobulinti.
Galima teigti, kad numatomos dvi galimos, bet viena su kita nesusijusios ant rankos nešiojamų elektronikos gaminių plėtros kryptys.
Mobiliojo telefono plėtinys
Viena darbo krypčių – norima laikrodį paversti telefono plėtiniu, kurio ekrane būtų galima skaityti tekstus, gauti žinutes, pateikti užklausas, pavyzdžiui, kur rasti artimiausią piceriją ir ko ten siūloma. Bet tai būtų įmanoma tik tada, jeigu picerija naudotų atitinkamą programinę įrangą, kuri galėtų informaciją apdoroti ir greitai atnaujinti. Tad kuriant išmaniuosius laikrodžius daroma prielaida, kad visa infrastruktūra taip pat bus plėtojama ir atsiras paslaugų teikėjų, kurie dalysis informacija.
Yra požymių, kad laikrodis taps mokėjimo priemone. Tokiu atveju nereikės parduotuvėje traukti banko kortelės – pakaks priartinti laikrodį prie mokėjimo terminalo. Taip pat mobilioji ID kortelė galės persikelti į laikrodį, nes dideliais mobiliaisiais telefonais nepatogu naudotis, o laikrodžiu būtų galima identifikuoti vartotoją vienu prisilietimu.
Sportas ir sveikata
Kitos išmaniųjų laikrodžių tobulinimo krypties atstovai orientuojasi į sportą ir sveikatą, nes šie du dalykai neatskiriami.
Per pastaruosius ketverius metus pulso matavimo funkciją papildė žmogaus aktyvumo stebėjimas. Iš pradžių laikrodis tik nustatydavo, ar žmogus juda lėtai, vidutiniškai ar greitai, tačiau dabar įranga identifikuoja, kai jis sėdi, stovi ir guli (miega), o kai kurie laikrodžiai atpažįsta net plaukimo stilių. Dabar plėtojamas aktyvumo stebėjimas bus tęsiamas ir ateityje, nes tyrimai parodė, kad mažai judame, o su antsvoriu susijusiam gydymui eikvojama daug pinigų.
Žmonėms reikia motyvacijos, kad jie žinotų, ar per dieną įvykdė minimalią normą – šis žinojimas jiems padėtų nusistatyti asmenines užduotis.
Ką dar vertėtų pasirinkti?
Iš tikrųjų žmogaus tiesioginiam ir netiesioginiam stebėjimui sukurta nemažai jutiklių, bet reikia nuspręsti, ar viską verta sudėti į laikrodį, pavyzdžiui, kraujospūdžio matuoklį ar kvėpavimo stebėjimo įrangą. Technologiškai įmanoma laikrodžiu stebėti cukraus kiekį kraujyje, bet pasaulyje diabetikų yra apie 5 proc., tad visiems šios funkcijos nereikės. Todėl gamintojui tenka spręsti, ar verta tokia įranga patobulinti laikrodžio funkcijas.
Ateityje laikrodis galėtų matuoti odos drėgmę ir nustatyti, kiek žmogus prakaituoja, nors priežasties, kodėl prakaituoja, pasakyti negalės. Prakaitavimas gali būti ligos simptomas, bet prakaitas gali pilti ir dėl tvankaus kambario oro. Kuriant šią įrangą turi būti sukurta programinė įranga, kuri parametrą analizuotų, pateiktų vertinimus ir rekomendacijas. Tačiau tai ribojama teisės aktais – nė viena įranga negali pateikti diagnozės, nes tą turi daryti gydytojas. Įranga gali aptikti požymius ir kaupti duomenis, bet negali pateikti vertinimo. Todėl įrangos plėtrai reikia, kad kartu keistųsi ir visuomenė.
Ribas nustato fantazija
Ateityje gal bus sukurti ligų simptomus padėsiantys aptikti metodai, kurių technologija tilps į rankinį laikrodį. Čia ribas nustato tik fantazija.
Šiuo atveju laikrodis turėtų nuolatinį interneto ryšį ir perduotų duomenis specialistui ar šeimos gydytojui, kuris informuotų pacientą skambučiu ar žinute (ją irgi siųstų į laikrodį), kad tam tikri parametrai neatitinka normų, ir kviestų apsilankyti. Būtina spręsti teisės aktais reguliuojamus klausimus, įskaitant ir problemas dėl ypatingų asmens duomenų apdorojimo. Juk siunčiami duomenys pereitų per kelis serverius, tad svarbūs asmens duomenys taptų prieinami ir kitiems asmenims.
Kas dar?
Klausimas, kuris visuomet domina žmones, susijęs su svoriu. Deja, laikrodžiu negalima nustatyti svorio, nes sveriantis visa kūno masė turi remtis į matavimo įrangą, tačiau sverti būtų įmanoma naudojant avalynę, kurios pade būtų įmontuotas matuoklis.
Į laikrodį būtų įmanoma integruoti labai daug funkcijų, bet klausimas, ką veikti su sukaupta informacija. Daugelis technologijų jau egzistuoja, būtina sumažinti įrangos matmenis. Svarbu ir tai, kas prisiims atsakomybę už duomenų analizę ir atsakymo pateikimą.
Iš kur gauti energijos?
Taip pat ieškoma sprendimų baterijų patvarumui padidinti, nes kuo daugiau papildomų funkcijų, tuo daugiau energijos laikrodis suvartoja. Viena galimybė būtų gaminti energiją iš kūno šilumos, nes kūnas išskiria šilumos energiją, ypač kai žmogus sportuoja. Taip pat vertinama galimybė naudoti energiją, kuri išsiskiria trinantis medžiagoms, pavyzdžiui, bėgiko rankoms brūžinant sportinę aprangą. Dar buvo sugalvota, kad dviratininkai galėtų važiuodami dviračiu gaminti energiją. Per pastaruosius metus pastebimai padidėjo saulės energijos kaupimo efektyvumas, tad gal po penkerių metų į laikrodžio stikliuką įmontavus mažą saulės skydelį būtų galima bateriją įkrauti saulės energija.
Tekstas: Merilin Piirsalu
Nuotraukos: Polar
Istorinės futbolo komandos: „Juventus“ 2011-2017 m.