Moterų Lietuvos krepšinio lygoje (MLKL) triumfavusi Vilniaus „Kibirkštis“ kažin ar norės ilgai prisiminti praėjusį sezoną. Daugiau nei pusę komandos sudėties praėjusiais metais pakeitusią Vilniaus „Kibirkštį“ permainos šį sezoną krėtė tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.
Nuo sezono pradžios Lietuvos čempionėms vadovavęs Rimantas Grigas žiemos pradžioje buvo nušalintas nuo vyriausiojo trenerio pareigų, o komandos vairas laikinai atiteko asistentei Sandrai Linkevičienei.
Buvusi geriausia Lietuvos krepšininkė vasario mėnesį grįžo į asistentės poziciją, o pagrindinio stratego postą užėmė iš Kinijos sugrįžęs Egidijus Ženevičius.
Permainų karuselė nesustojo tik ties sporto dalimi, bet palietė ir vilniečių administraciją. Prieš sostinėje vykusį Karalienės taurės finalo ketvertą „Kibirkšties“ sporto direktoriumi buvo paskirtas Arnas Labuckas, o buvusį klubo vadovą Gytį Šukį prieš Baltijos lygos finalo ketvertą pakeitė Donatas Skutulas. Šios permainos veikiausiai prisidėjo prie to, kad „Kibirkštis“ prasibrovė į MLKL finalą ir jame pranoko Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto komandą.
Jau šeštąjį sezoną Vilniaus komandai atstovavusi ir viena pagrindinių žaidėjų tapusi Eglė Zabotkaitė „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie praėjusį sezoną, permainas ir savo ateitį.
Gal gali prisiminti emocijas po paskutinių MLKL finalo rungtynių? Kokios jos buvo?
Labai sunku apibūdinti visas tas emocijas, kurias jautėme iškart po rungtynių. Žinoma, buvo labai daug džiaugsmo, bet kartu nelabai galėjome patikėti, kad laimėjome. Tik dabar, praėjus kelioms savaitėms po sezono pabaigos, pradedam suvokti, kokį didelį darbą padarėme. Nes tiek pusfinalio serijoje su „Neptūnu“, tiek finalo serijoje prieš LCC komandą tikrai nebuvome favoritės laimėti, todėl žiauriai didžiuojuosi savo komanda, kad sugebėjome išlikti kartu, patikėti viena kita ir apginti čempionių titulą.
Iki šio triumfo sezonas buvo išties sunkus – kas lėmė sėkmingą finišą ir ko galbūt trūko prieš tai?
Labai daug dalykų susidėjo, kodėl turėjome tikrai labai sunkų sezoną. Pradžia Lietuvos ir Baltijos lygose buvo gana nebloga, bet Europos taurėje susitikome su žymiai stipresnėmis komandomis, prieš kurias pralaimėjome labai dideliais skirtumais ir tada pradėjome abejoti tiek savimi, tiek viena kita. Taip praradome pasitikėjimą bei pradėjome nebe taip užtikrintai rungtyniauti ir vietinėje lygoje. Taip pat įtakos turėjo ir komandos valdžios keisti sprendimai bei trenerių kaita.
Manau, kad kaip komanda dugną pasiekėme kovo pabaigoje, kai Baltijos lygos finaliniame ketverte likome ketvirtos. Po to savaitgalio supratome, kad jau nebėra kur žemiau kristi ir kad kiekvienas komandos narys turi pasidaryti atitinkamas išvadas, nes jei taip atrodysim ir toliau, tai net neišeisime į finalą Lietuvos lygoje. Todėl labai džiaugiuosi, kad po tokių skaudžių pralaimėjimų sugebėjome išlikti visos kartu ir patikėti, kad esam žymiai geresnės nei atrodėme didžiąją dalį šio sezono.
Kas pasikeitė su naujo trenerio atėjimu?
Pats žaidimas labai nepasikeitė, nes treneris neturėjo labai daug laiko, tik įvedė kelis naujus derinius, bet pagrindinis dalykas, ką pakeitė, tai supaprastino gynybą, nes čia buvo viena didžiausių mūsų žaidimo problemų. Dėl ko mums pačioms atsirado daug daugiau aiškumo ir pats žaidimas žymiai pagerėjo.
Ne paslaptis, kad „Kibirkštyje“ pastaraisiais metais trūko stabilesnės vadybos, organizuotumo. Tą minėjo ir pernai komandą palikusi Gintarė Petronytė. Ar dabar, pasikeitus vadovams, jau jaučiasi kažkokie pokyčiai?
Tikrai nė viena žaidėja ar treneris nebuvo patenkinti praėjusio direktoriaus darbu. Ir visos tos sklandančios neigiamos kalbos buvo tiesa. Bet dabar, kai pasikeitė žmonės, kurie rūpinasi komanda, situacija tikrai pagerėjo. Aišku, Arnas su Donatu prisijungė likus tik dviem mėnesiams iki sezono galo, dėl to sunku vertinti, bet bent jau dabar atrodo, kad jiems labai rūpi komanda ir, kad stengsis mums sudaryti pačias geriausias sąlygas. Viliuosi, kad netrukus pasikeis visas tas neigiamas fonas aplink „Kibirkšties“ komandą.
Kokie tavo pačios planai? Ar planuoji tęsti karjerą Vilniuje? Galbūt turi tikslų ir 3×3 krepšinyje?
Jau pasirašiau naują kontraktą su „Kibirkštimi“, tai bent metams dar tikrai liksiu Vilniuje. Dabar planas šiek tiek pailsėti ir nuo birželio kibti į darbus su fizinio rengimo trenere bei individualiai sportuoti krepšinio aikštelėje, kad pasiruoščiau Lietuvos moterų rinktinės stovyklai, kuri vyks liepos pabaigoje, ir naujam ateinančiam sezonui.
Kalbant apie 3×3 krepšinį, tai šį rudenį sužaidžiau paskutinį turnyrą su U23 rinktine. Na, o šią vasarą nepatekau į moterų rinktinės sąrašą, bet tikiuosi, kad ateityje sulauksiu trenerio kvietimo ir galėsiu atstovauti mūsų šaliai 3×3 krepšinyje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Mato Baranausko
Knygoje – gyvenimas, nepaliekantis abejingų