Kelionių į kalnus organizatoriai ir vadovai, snieglenčių gerbėjai ir nesustabdomi ekstremalai Karolis Mažulis (himountains.lt) ir Edgaras Martinėlis (surfhouse.lt ir kelioniulaikas.lt) savo gyvenimą su kalnais susiejo dar rimčiau. Tai yra jų pramoga, aistra ir darbas.
Santykių su kalnais pradžia
Pirmo skrydžio kalnuose nepamirš nei patyręs, nei pradedantis slidininkas. Edagaras čiuožti snieglente mokėsi ant Kalitos kalno Anykščiuose, bet jau to paties sezono pabaigoje išlėkė į rimtesnius kalnus Čekijoje: „Tada supratau, kad kalnai ir slidinėjimas taps mano gyvenimo dalimi. Tai įvyko prieš septynerius metus.“ Dabar Edgaras kalnuose lankosi bent du tris kartus per metus.
Karolis kalnų trauką pajuto kiek anksčiau – prieš 12 metų: „Kaip dabar pamenu pirmąją kelionę į Insbruką Austrijoje. Iki tol nebuvau matęs tokių kalnų ir toookio kiekio sniego. Nuo tada į kalnus vykstu bent keliskart metuose.“
Traukia emocija ir nuovargis
Šviežias oras ir gražus peizažas – tik keli dalykai, kuriuos vertina tikri kalnų gerbėjai. Emocija – bene svarbiausia įsipareigojimo kalnams priežastis.
„Sunku nupasakoti tobulą jausmą, kai esi kalnuose. Tačiau momentas, kai pagaunu save absoliučioje komforto zonoje, – pirmas prisėdimas kalnuose pailsinti kojų… arba nuostabi tyla kylant keltuvu“, – pasakoja K. Mažulis.
Šviežias oras ir gražus peizažas – tik keli dalykai, kuriuos vertina tikri kalnų gerbėjai. Emocija – bene svarbiausia įsipareigojimo kalnams priežastis.
Spengianti tyla ir Edgarui yra viena iš ypatingų akimirkų, kuri asocijuojasi su kalnų tobulybe.
Abu kalnų entuziastai pasakoja apie malonų nuovargį po visos slidinėjimo dienos ir vadina tai patirtimi, kuri ragina grįžti: „Tokio nuovargio tikrai nenusipirksi rinkdamasis sporto klubo abonementą“, – pabrėžia Karolis.
Traukia žmonės
Akistata su kalnais kiekvieno dažniausiai yra asmeninė, tačiau gera kompanija – viena iš priežasčių grįžti į kalnus.
„Man labai patinka bendra kelionės į kalnus atmosfera – pradedant kartu keliaujančiais žmonėmis, baigiant kurorte dirbančiu ir klientus aptarnaujančiu personalu“, – pasakoja išskirtinių kelionių į kalnus organizatorius K. Mažulis.
Taip pat jis prisipažįsta, kad kalnuose patinka stebėti gerai nusiteikusius žmones, ypač senyvo amžiaus slidininkus: „Jų apranga byloja, kad ne pirmus dešimt metų stovi ant slidžių. Patinka stebėti, kaip diedukas poilsio metu užsisako mažą bokalą alaus, o savo močiutei – taurę karšto vyno. Matyti, kad visu tuo jie mėgaujasi ne mažiau nei jaunimas. Tai yra labai žavu.“
Slidinėjimo keliones jau ketverius metus organizuojantis Edgaras mėgsta į vieną grupę suburti skirtingus žmones: „Nuvykę į kalnus visi kartu vakarais žiūrime filmus per projektorių, rengiame bendrus žygius, pamokas, pramogas. Tai suteikia dar daugiau džiaugsmo būnant ir taip nuostabioje vietoje, kur atsiveria kalnų panorama.“
Traukia ekstremalumo jausmas
Prisijaukinus kalnus, išmokus gerai slidinėti ir įsidrąsinus, vis didesnę trauką suteikia ir ten patiriamas ekstremalumo jausmas bei galimybė jį kaskart didinti.
Kalnų entuziastai Edgaras ir Karolis yra išbandę įvairią ekstremalią veiklą, patyrę įvairiausių situacijų. Be įprastų triukų, kuriuos, beje, smagiau atlikti specialiame parke (kur yra turėklai ir tramplinai), kalnuose abu itin vertina freeride (važinėjimas užtrasėse).
Bendras fizinis pasirengimas veikia kaip traumų prevencija ir suteikia daugiau ištvermės slidinėjant.
„Iš pradžių pagavau save, kad kalnuose mano keliu tampa viskas, kas nėra trasos. Vėliau pradėjau pėsčiomis lipti saugesniais šlaitais. Taip sugaišdavau daugiau laiko, turėdavau galimybę išbandyti tik vieną freeride nusileidimą, tačiau jis įsimena visam gyvenimui. Manau, tai yra nesibaigiantis tobulėjimas ir tikroji laisvė“, – pasakoja K. Mažulis.
Tiek Karoliui, tiek Edgarui teko išbandyti ir heli-skiing, kai leidžiamasi nuo kalno pakilus malūnsparniu: „Tai yra vienas iš ekstremaliausių įvykių mano gyvenime“, – įspūdžiais dalijasi E. Martinėlis.
Nuolatinių keliautojų į kalnus patarimai
Abu vyrai į kalnus vežasi patikrintą įrangą (nors galima išsinuomoti vietoje) ir draudimą: „Sveikatos draudimas ir draudimas nuo traumų – labai gera tradicija“, – juokiasi Edgaras.
Karolis iš anksto apsirūpina radijo ryšio priemonėmis, kameromis ir daug energijos suteikiančiu lengvu maistu (pavyzdžiui, riešutais, džiovintais vaisiais).
Į kalnus vykstantiems naujokams abu profesionalai pataria tobulėti pamažu: „Neslidinėkite vieni ir neskubėkite lėkti paskui labiau pažengusius draugus. Palaipsnis tobulėjimas užtikrina kokybę“, – pabrėžia Karolis.
Edgaras pataria prieš kelionę į kalnus pasiruošti fiziškai: „Bendras fizinis pasirengimas veikia kaip traumų prevencija ir suteikia daugiau ištvermės slidinėjant.“
Abu liepia jokiu būdu nepamiršti apsaugų ir šalmo: „Tai nėra gėdingas dalykas, džiaugiuosi, kad lietuviai pagaliau tai supranta“, – sako Karolis. „Mokantis dažnai daug krintama, todėl apsaugos padeda greičiau pasiekti tikslą, tai yra – čiuožti savarankiškai, saugiai tiek savo, tiek aplinkinių atžvilgiu“, – Karolį papildo Edgaras.
Mėgstamiausi kalnai
Tiek vienas, tiek kitas daugiametis slidinėtojas mėgstamiausius kalnus renkasi atsargiai. Abu pažymi, kad „kol kas“ pamėgę vienus, tačiau yra atviri naujai patirčiai, greičiausiai rinktųsi esančius kur nors toliau nuo Europos.
„Kol kas mano mėgstamiausi kalnai – Prancūzijos Alpės. Oro sąlygos ten dažniausiai nenuvilia. Taip pat patinka Kaukazo kalnai. Palyginti su Alpėmis, jie yra bukesni, todėl šiek tiek saugesni. Dėl šios priežasties važiuodamas freeride geriau matai aplinką ir gali planuoti trajektoriją“, – savo favoritus išskiria K. Mažulis.
Dėl Kaukazo kalnų jam pritaria ir Edgaras: „Šiuo metu kaip mėgstamiausią galėčiau įvardyti Gruzijoje esantį Gudaurį. Tai egzotiškas kraštas, gražus kalnynas, puikios galimybės ant kalnų viršūnių užsikelti malūnsparniais ir nusileisti niekieno neliestomis trasomis. O kur dar draugiški gruzinai!..“
Snieglenčių varžybos Vilniuje
Ekstremalus slidinėjimas
[alert color=”violet”]Įdomybė
Pirmos istoriniuose šaltiniuose paminėtos nusileidimo nuo kalno slidėmis varžybos įvyko 1879 metais Švedijoje. Olimpinėse žaidynės kalnų slidinėjimas debiutavo 1936 metais.[/alert]
Tekstas – Ingos Norke
Nuotraukos – iš asmeninio archyvo
Pirmasis lietuvis žiemos olimpinėse žaidynėse