„Fizinis aktyvumas išgelbės pasaulį“, – ši visiems žinoma tiesa iš kineziterapeutės, jogos mokytojos, medicinos ir sveikatos mokslų doktorantės Gilijos Bernotienės lūpų šiandien įgauna dar daugiau prasmės. Jogos poveikį žmogaus organizmui tirianti specialistė šiuo įtemptu karantino laikotarpiu pataria, kaip pasilengvinti gyvenimą net tiems, kurie turi mažai progų išeiti iš namų. Net ir juose pakilę nuo kompiuterio ar sofos, ramiai giliai pakvėpavę, pakilnoję rankas ar kojas, tikėtina, pasijusite daug geriau.
Gilija – studijas Lietuvoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose baigusi specialistė, toliau panirusi į mokslinę veiklą. Taip pat ji – geriausio Lietuvos burlentininko, olimpiečio Juozo Bernoto žmona, keturių mėnesių jų sūnelio Viesulo mama, tad profesinės žinios padeda ir rūpinantis abiejų šeimos vyru sveikata.
Kuo mums šiandien gali pasitarnauti joga?
Moksliniais tyrimais įrodyta, o ir begalė žmonių įsitikino patys, kad joga padeda gelbėtis nuo nugaros problemų. Daug sėdint ir patiriant stresą gali išlįsti ir daugybė kitų negalavimų: sąnarių, lėtinės ligos. Jei pasiknaisiotume mokslo pasaulyje, mokslinėse publikacijose, ką darau aš, nes tai viena pagrindinių veiklų studijuojant doktorantūroje, yra įrodyta, jog joga gerina psichoemocinę būklę ir mažina streso lygį. O streso žmonės dabar patiria labai labai daug.
O kodėl būtent joga mažina stresą?
Pabandysiu trumpai paaiškinti, kaip sukasi mechanizmas. Joga gerai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, o šios sistemos ligos vis dar yra viena dažniausių mirties priežasčių. Jei esame įsitempę, jaučiame stresą, mumyse vyrauja simpatinė nervų sistema – organizmas gyvena, pavadinkime, kovos režimu: pakyla širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis, kai kuriems padidėja prakaitavimas. Parasimpatinė nervų sistema įsijungia tada, kai žmogus atsipalaidavęs, nurimęs, mėgaujasi gyvenimu. Labai dažnai nėščiųjų organizme vyrauja parasimpatinė nervų sistema, kad jos išsaugotų vaisių. Taip pat – žindančių mamų. Mūsų parasimpatinę sistemą stipriai aktyvuoja joga, nes jos fiziniai pratimai, meditacijos derinamos su sąmoningu kvėpavimu, kvėpavimo pratimais.
Aš esu kineziterapinės jogos atstovė. Ji – ne tokia greita, ją atliekant mažai prakaituojame, šiek tiek mažesnis kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis nei šiaip sportuojant. Praktikuojant šią jogą streso sukelti simptomai bus mažesni.
Kas yra kineziterapinė joga?
Šis terminas pasaulyje nėra labai išplitęs. Kineziterapija – gydymas judesiu, aš esu diplomuota kineziterapeutė ir sertifikuota jogos mokytoja, tad galiu sujungti gydomąją mankštą su jogos pratimais. Jei atliekant jogos asanas viskas gana statiška, čia – labiau dinamiška, daugiau pakartojimų. Dažnai tie, kurie neatsargiai griebiasi jogos, įsitaiso kaklo, juosmeninės stuburo dalies, riešų ar kelių problemų, mes stengiamės kūną nuo to apsaugoti. Kineziterapinė joga, sakyčiau, yra labai saugus žaidimas. Galbūt tiems žmonėms, kurie visko nori itin aktyviai, greitai ir stipriai, čia labai linksma ir miela nebus. Šis variantas – tiems, kurie nori pajudėti ramiai ir saugiai.
Įmanoma tos mankštos išmokti savarankiškai – pasiskaičius, pažiūrėjus internete?
Savarankiškumas – slidus reikalas. Aš patarčiau to nedaryti, nes šalia esantis specialistas pamatys, ką darote neteisingai. Žvilgsnio iš šalies reikia net ir tiems, kurie seniai sportuoja, nes vis atsiranda naujų tyrimų, metodikų, o ir pats žmogaus organizmas su amžiumi keičiasi – kinta kūno poreikis, ką kaip daryti. Specialistas – jogos instruktorius ar sporto treneris – matys šiuos dalykus net virtualiai, žiūrėdamas į ekraną. Ir konsultacija raštu galėtų padėti. Viską padaryti pačiam įmanoma, tik šiek tiek rizikinga, jei nesi tos srities specialistas.
Labai daug žmonių šiais laikais sportuoja pasiskaitę knygas, pažiūrėję videoįrašus, bet dažnai anksčiau ar vėliau kreipiasi į specialistą: „Man čia nuo jogos blogai pasidarė“. Tačiau beveik visada kažkas negerai pasidaro ne dėl jogos, o kad netaisyklingai atliko kažkokį pratimą.
Per karantiną iki specialistų sunkiai prisikastume, bet ką pakilę nuo kompiuterių galėtume padaryti patys? Kaip šiuo etapu padėti sau?
Jei žmogus turi kojas ir jas valdo, geriausia, ką gali daryti – vaikščioti. Tą visiems sakau kaip kineziterapeutė. O jei kalbėčiau kaip jogos mokytoja, siūlyčiau pirmiausia pradėti nuo kvėpavimo. Žmonės iš karto nori rezultatų – plokščio pilvo, standaus užpakalio, bet tai pradžiai reikėtų šiek tiek atitolinti. Pirmiausia svarbu išmokti būti su savimi, tad vienas paprasčiausių pratimų – tiesiog atsisėsti ir kvėpuoti, stebint savo kvėpavimą. Ar įkvepiate ir iškvepiate ramiai, ar – su drebuliu, ar vyrauja simpatinė, ar – parasimpatinė nervų sistema. Savistaba – vienas pagrindinių įrankių pačiam nusiraminti, save kontroliuoti. Save stebėti reikia ir darant bet kokius pratimus.
Pakvėpavus galima imtis kitų paprasčiausių judesių: įkvėpti, o per iškvėpimą pasukti ar palenkti galvą. Lygiai taip pat kvėpuojant palankstyti riešus, pakelti kojas, – tai tinka tiems, kurie negali pakilti nuo kompiuterio valandai ir pasivaikščioti. Šiai paprasčiausiai mankštelei nereikia nei mokslo, nei didelių žinių, bet ji padeda! Jei eitumėte pas specialistus, įsitikintumėte, jog paprasti judesiai ir yra jogos pamatas, viskas nuo jų prasideda. Žinoma, žmonių ego kartais trukdo tiesiog daryti elementarius judesius, nes nori iškart griebtis kažko gražaus, ką matė žurnale, knygoje ar internete – žvakės, špagato ar kokių nors sudėtingų asanų. Kad jas atliktumėte, reikia daug metų dirbti. Ir šios sudėtingos pozos atliekant jas nepasiruošus, nesuaktyvins jūsų parasimpatinės sistemos, neatneš nušvitimo, o tik paglostys ego. Visko pagrindas yra paprasti, lengvi judesiai. Taip pat reikia džiaugtis šia diena, savimi, kad gali kažką daryti ir nereikia nieko per daug ieškoti.
Internete yra gražių iniciatyvų, kur sportuoti moko įvairiausi specialistai. Siūlyčiau nesidairyti į labai gražiai apsirengusius, maloniai šnekančius ir tobulą išvaizdą turinčius svetimšalius, lietuvių trenerių yra su kaupu, ir jie dovanoja žmonėms daug filmuotos medžiagos, kviesdami mankštintis. Tik bėda ta, kad kartais tai būna per intensyvu, nes neskirta individualiai mums, o, pavyzdžiui, sportininkams ar net olimpiečiams. Tokiais atvejais juokauju: „Jei nesiruošiate olimpinėms žaidynėms, sportuodami nesiverskite per galvą, nieko neįrodinėkite. Kas nuo to pasikeis, jei darysite daugiau nei galite?“
Tekstas: Laimos Stundžaitės
Nuotraukos: Sebastijono Petkaus, Auros Šimkienės
Lengvaatletis O. Gedrimas motyvacijos semiasi kurdamas vaizdo įrašus