Kaip sąmoningumą įtraukti į savo užimtą dienotvarkę ir net sporto salėje?

Veikiausiai jau esate girdėję apie plačiai paplitusius sąmoningumo tyrimus, kurie rodo, kad gebėjimas būti dabarties akimirkoje, gali turėti daugybę privalumų – nuo mažesnio streso iki didesnio susikaupimo ir laimės. Tačiau kas tiksliai yra sąmoningumas? Kaip jį atpažinti ir pasinaudoti jo teikiama nauda kasdienybėje? Ekspertai dalijasi įžvalgomis, kad sąmoningai atliekant tam tikrus veiksmus pagerėja jų kokybė, o štai sąmoningas fizinis aktyvumas duoda kur kas daugiau naudos kūnui ir organizmui.

Sąmoningumas lygu sustojimui

Įrodyta, kad sąmoningumu grįstos atsipalaidavimo technikos gali padėti ne tik sumažinti stresą ir depresiją, bet sustiprinti imuminę sistemą, padėti valdyti skausmą, atsikratyti žalingų įpročių ir priklausomybių, numalšinti nemigą, sumažinti kraujospūdį ir net teigiama linkme pakeisti smegenų struktūrą bei funkciją. Geriausia dalis? Įtraukti sąmoningumą į kasdienį gyvenimą gali būti paprasta net ir labiausiai užimtu metu.

Tiesa, dėmesingo įsisąmoninimo trenerė ir psichologė Rūta Suchockaitė teigia, kad visgi daugelis nesupranta, kas yra tikrasis sąmoningumas mūsų gyvenime: „Jeigu žmogus galvoja, kad yra sąmoningas, kuomet yra apsisprendęs gyvenime dėl tam tikrų dalykų – tai nėra tas sąmoningumas, kuris vadinamas „mindfulness“. Yra atliktas tyrimas, kuriuo buvo klausiama žmonių, ar jie galvoja, kad yra sąmoningi. Tai net 80 proc. atsakė, kad „taip“. Bet jeigu tikriname sąmoningumą pagal tam tikrus kriterijus, tai pusė apklaustųjų to kriterijaus neatitiko.“

Jos teigimu, sąmoningumas yra šiek tiek daugiau. Tai –  apie vidinę išmintį, savistabos kompetencijas, kai bet koks mūsų veiksmas daromas ne iš žinojimo ar automatizmo: „Sąmoningumas yra apie sustojimą ir įsisąmonimą: kas vyksta, kokios mano mintys, emocijos ar impulsai. Ne automatiškas veikimas, o sąmoningas pasirinkimas ir apsisprendimas. Sąmoningumas neegzistuoja be dėmesio valdymo kompetencijų, kurių reikia mokytis praktiškai.“

Mūsų protas kaip aštuonkojis

Praktikuoti sąmoningumą, tai tas pats kaip užsiauginti raumenis, sako įsisamoninimo trenerė. O meditaciniai sąmoningumo pratimai gali tęstis nuo kelių iki keliasdešimt minučių.

„Jeigu praktikuojame kvėpavimo meditaciją, tai sutelkiame dėmesį į kvėpavimą. Jeigu pastebime, kad dėmesys nuklysta, mes jį vėl grąžiname į kvėpavimo sutelkimą. Kai to išmokstame per formalias praktikas, tai sąmoningumo kompetencija atsiranda ir gyvenime – valdyti dėmesį ir perkelti ne ten, kur jis nukrypsta, bet ten kur norime“, – praktiniais patarimais dalinasi R. Suchockaitė.

Psichologė pastebi, kad greitas gyvenimo tempas, įtempta geopolitinė situacija, asmeniniai iššūkiai – visa tai daugybei žmonių kelia nerimą ir stresą, apsunkina kasdienybę. Todėl dažnai esame pratę atlikti ir keletą darbų vienu metu. O kai tai darome, ji mūsų smegenis lygina su aštuonkoju – su skirtingomis kojomis, bet iškreiptomis skirtingomis kryptimis.

„Tai reiškia, kad tuo metu negalime būti pilnai dėmesingi vienam dalykui, kurį darome. Jeigu vienu metu darome du dalykus, tai mūsų dėmesys ir vidiniai resursai pasidalina į dvi dalis. Tuomet nukenčia daromų dalykų kokybė, atsiranda blaškymasis, kuris kelia stresą ir nerimą“, – paaiškina R. Suchockaitė.

Gerina fizinę sveikatą

Sveikatingumo klubų „Impuls“ treneris Deimantas Vaitkevičius teigia, kad sąmoningai treniruodamiesi didiname sportavimo efektyvumą, mažiname traumų riziką, galime labiau kontroliuoti fizinės veiklos eigą ir greičiau pasiekti trokštamų rezultatų.

„Sąmoningi galime būti net ir atlikdami paprastus fizinius pratimus. Pavyzdžiui, vaikščiodami. Galime susikoncentruoti į savo pojūčius: energetiką, širdies darbą, emocijas, deguonies apykaitą ir tokiu būdu labiau kontroliuoti užsiėmimo procesą ir nepersitreniruoti arba, atvirkščiai, pasiekti geresnių rezultatų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susikoncentravus į atliekamą pratimą ir dirbančių raumenų veiklą padidėja raumens susitraukimo efektyvumas, daugiau raumeninių skaidulų įsijungia į darbą, padidėja raumenų inervacija“, – sako „Impuls“ treneris.

Daugelis mūsų stebėdami bet kurios sporto šakos varžybas, iš šalies stebisi sportininkų ramybe ir koncentracija. Tačiau sporto psichologai teigia, kad net ir geriausi pasaulio sportininkai patiria kur kas didesnį nerimą ir stresą lyginant su mumis.

Pasak D. Vaitkevičiaus, būtent profesionalūs atletai geriausiai žino, kaip iš naujo sutelkti dėmesį, kai jis nuklysta: „Tai jie daro praktikuodami dėmesingumą, t. y. mokosi savo dėmesį išlaikyti dabarties akimirkoje, sugrąžindami jį atgal į tikslą. Tai tarsi proto vedimas į sporto salę. Tą galime išmokti daryti kiekvienas, tereikia sutelkti dėmesį į tai, ką darome. Rezultatui padidinti galime pasitelkti vaizduotę, įsivaizduoti procesą ir ko trokštame.“

Trenerio D. Vaitkevičiaus praktiniai patarimai, kaip sąmoningai užsiimti fizine veikla:

• Sutelkite dėmesį į save ir į tai, ką darote.
• Susikoncentruokite į raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą kvėpuojant. Koncentruodamiesi į dirbančius raumenis, įdarbinsite smegenis ir kūną, ne tik atliksite judesius, bet ir sutelksite dėmesį į tą sritį.
• Apsvarstykite savo tikslus ir atitinkamai suplanuokite tai, ką norite pasiekti. Laikantis rutinos koncentracija bus sutelkta ten, kur reikia.
• Jei treniruotės neteikia malonumo, persvarstykite savo pasirinkimą. Labiau tikėtina, kad išlaikysite koncentraciją, jei patinka tai, ką darote.