Iš vienatvės miške ar parke – į minią, iš ramaus bėgimo – į adrenalino prisotintą aplinką. Treniruočių ir bėgimo varžybų aplinka kardinaliai skiriasi. Tad kaip žmogui, pasiryžusiam pirmąkart dalyvauti masiniame bėgime, nepamesti savęs ir išlaikyti savo bėgimo ritmą?
Pradėjus pratintis prie naujų bėgimo batelių iš pradžių pakanka ir treniruočių. Tačiau ilgėjant nubėgtiems atstumams ir trumpėjant jų įveikimo laikui, kyla natūralus poreikis mesti sau didesnį iššūkį. Tuomet ir gimsta mintis išbandyti save kelių ar keliolikos kilometrų bėgimo, o galbūt net maratono trasoje.
Tačiau tarp bėgimo vienam ar su bendraminčiu ir bėgimo minioje kartu su dar keliomis dešimtimis ar šimtais bėgikų – didžiulis skirtumas. Atsidūrus minioje kyla pavojus pamesti savo bėgimo ritmą.
Kodėl svarbu bėgimo varžybose sugebėti išlaikyti savo tempą? Pasak buvusios bėgikės, dalyvavusios dvejose olimpinėse žaidynėse, o dabar trenerės Ingos Juodeškienės, bėgant minioje žmogų ima veikti bandos jausmas ir jį suvaldyti labai sunku.
„Bet reikia suprasti, kad bėgant ilgas distancijas negalima juokauti. Jei esi nepasiruošęs tokiam tempui, kokiu bėga grupelė žmonių, paskui kurią pasileidai, tu tiesiog ilgai neištversi: po kelių kilometrų sumažinsi bėgimo tempą arba iš viso sustosi ir pradėsi eiti. O šito nė vienas bėgikas tikrai nenori“, – įspėja didžiulę bėgimo patirtį turinti moteris, prisipažįstanti, kad jai pačiai per daugiau nei du dešimtmečius trukusią karjerą yra nutikę visko.
Kad taip neatsitiktų, trenerė I. Juodeškienė siūlo sekti savo širdies ritmą. „Tą reikėtų daryti kas dieną, kai einate į bėgimo treniruotę. Tai tikrai labai svarbu!“ – kas galėtų padėti varžybų pirmokui įveikti bandos jausmą ir nepamesti savęs, pataria didžiulę bėgiojimo patirtį turinti trenerė.
Širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) rodiklius kiekvienas bėgikas turi susiskaičiuoti pats, nes tai, pasak specialistės, labai individualu. Jeigu pačiam tai padaryti sudėtinga, reikėtų kreiptis pagalbos į trenerį ar žmogų, kuris tą išmano. Kita vertus, širdies susitraukimo dažnį kontroliuoti šiandien nėra labai sudėtinga, nes į pagalbą galima pasitelkti platų įvairiausių technikos priemonių spektrą – išmaniuosius telefonus, laikrodžius ir pan.
„Širdies susitraukimo dažnio rodiklis žmogui, o tuo labiau sportuojančiam, yra pagrindas, nes širdis – tai visa ko variklis, o kaip jis dirba, priklauso nuo jo treniruočių. Labai svarbu treniruoti savo širdies darbo zonas. Kaip jas ir kokiu pulsu treniruoti, labai individualu, dėl to reikėtų tartis su specialistu“, – pataria I. Juodeškienė.
Savo bėgimo tempą varžybų metu galėtų padėti išlaikyti ir kompanionas. Bet tik su viena sąlyga – jo širdies susitraukimų dažnis turi būti panašus. „Jeigu norite bėgti kartu su draugais ar kolegomis, geriausia susirasti panašiu širdies ritmu bėgančius partnerius“, – įspėja trenerė. Antraip bėgimo partneris gali padaryti meškos paslaugą.
Savikontrolė bėgant su minia svarbi ne tik dėl to, kad pasileidus per dideliu tempu kyla pavojus varžybas baigti ėjimu, bet ir todėl, kad ją praradus galimi ir kiti nemalonūs padariniai. Pavyzdžiui, galima pargriūti. Trenerė I. Juodeškienė patikina, kad tokie nemalonumai nutinka per daug skubant, o to išvengti galima tiesiog ramiai palaukiant, kol minia išsiskirstys. „Tada galima pradėti bėgimą savo norimu tempu“, – pataria buvusi bėgikė.
Bet kuriose varžybose ir naujokui, ir jau patyrusiam bėgikui padės išankstinis susipažinimas su laukiančia trasa. „Trasos žinojimas prieš startą tikrai padeda. Tada gali susiplanuoti ir savo treniruotes, pavyzdžiui, jei trasa kalnuota, prieš varžybas reikalingos jėgos treniruotės. O ką jau kalbėti apie tai, kad žinodamas trasą daug lengviau orientuosiesi ir bėgdamas jausiesi saugesnis“, – sako I. Juodeškienė.
Ingos Juodeškienės dosjė
Gimė 1971 m.
Ilgų nuotolių bėgikė, dabar – trenerė.
Daugkartinė Lietuvos rekordininkė ir prizininkė.
5000 m bėgimo Lietuvos rekordininkė (15 min. 28,66 sek.). 2000 m. pasiektas rekordas nepagerintas iki šiol.
2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių dalyvė.
Sveikatos paslaptis
Inga Juodeškienė: „Mano treniruočių metodika rėmėsi širdies susitraukimo dažnio rodikliais, dėl šios priežasties iki dabar esu sveika ir energinga. Daugelis mano kolegų skundžiasi šlubuojančia sveikata. Vadinasi, sportuodami tiesiog negalvojo apie ateitį ir nedarė to, ką turėjo daryti. Linkiu visiems, kurie nori išlikti sveiki ir energingi iki gilios senatvės, nedaryti kvailų klaidų, už kurias vėliau teks brangiai sumokėti – savo sveikata. Jei seksite savo širdies ritmą, būsite sveiki ir energingi visada.“
Tekstas: Lina Daugėlaitė
Nuotraukos: Alfredas Pliadis
Naujiena Lietuvos sporto padangėje - Vilniuje varžysis 100 pajėgiausių atletų