Kaip laikytis užsibrėžtų naujųjų metų tikslų?

„Lengva pažadėti, sunku ištesėti“ – sako lietuvių liaudies išmintis, todėl pažadais, net jei jie yra skirti tik sau, švaistytis neverta. Psichologai teigia, kad išsikelti ir nevykdomi pažadai gali lengvai tapti nerimo, beviltiškumo jausmo ir nusivylimo savimi priežastimi. Ypač tai aktualu, kalbant apie dažnai spontaniškai išsikeltus naujųjų metų tikslus. Tad kaip laikytis užsibrėžtų tikslų, kad šie nesukeltų mums įtampos?

Judėkite mažais žingsniukais

Pasak klinikinio psichologo Dr. John‘o Norcross‘o, amerikiečių naujamečiai pažadai dažniausiai yra orientuoti į kelias konkrečias sritis, t. y. sveikatą, pinigus ir santykius. Anot profesoriaus, didžiausias keblumas yra tai, kad žmonės sau išsikelia tiesiog grandiozinius lūkesčius. Todėl svarbiausias J. Norcross‘o patarimas – išsikelkite realistiškus tikslus.

Remiantis nauja Amerikos psichiatrų asociacijos apklausa, maždaug kas ketvirtas amerikietis savo naujųjų metų išvakarėse išsikeltus tikslus įvardija kaip vieną iš nerimo šaltinių.

Tad jei nenorite sau sukelti papildomo streso, gerai apgalvokite, ar tai, ką sau žadate, yra realiai įgyvendinama.

Pavyzdžiui, užuot žadėjus sportuoti tris kartus per savaitę, jei iki tol apskritai net nesimankštinote, protingiau būtų pasižadėti bent porą kartų per savaitę išeiti pasivaikščioti. Kai kurį laiką pavyks laikytis šio pažado, rekomenduojama dažninti pasivaikščiojimus, juos ilginti ir galų gale ateis laikas įžengti į sporto klubą arba išeiti pabėgioti.

Veskite užrašus, džiaukitės savo pasiekimais, suplanuokite malonumus ar dovanėles, kurias įteiksite sau, pasiekę tikslus ir kasdien po truputį judėkite link didesnių siekių.

Tam antrina Amerikos psichiatrų asociacijos prezidentė  Dr. Rebecca Brendel, kuri teigia, kad yra prasminga, jog bėgant metams, žmonės keltų sau vis aukštesnius ir aukštesnius tikslus.

„Nedideli pokyčiai yra daug tvaresni nei radikalios intervencijos. Iš tikrųjų dėmesys turėtų būti sutelkiamas į pažangą, o ne į tobulumą“, – teigia Brendel.

Kas gali padėti?

Pasak Dr. John‘o Norcross‘o, nustatant tikslus, gali padėti taip vadinamas SMART metodas. Jį iššifruoti galima taip:

• konkretus (S – angl. specific) – tikslas turi būti aiškus ir apibrėžtas. Jį apibrėžti galite taip: „nuo šiol sportuosiu tris kartus per savaitę“, užuot „ nuo šiol sportuosiu daugiau“;
• išmatuojamas (M – angl. measurable) – galite išmatuoti savo pažangą, pavyzdžiui: suskaičiuoti atliktų pratimų skaičių, stebėti nubėgtą atstumą ir t.t.;
• pasiekiamas (A – angl. attainable) – tikslą galima pasiekti per nustatytą laiką;
• aktualus (R – angl. relevant) – tikslas turi prasmę, dėl kurios kyla motyvacija jį pasiekti;
• trunkantis apibrėžtą laiko tarpą – (T – angl. time) – tikslas turi terminą, nesvarbu, ar tai keturios savaitės, ar šeši mėnesiai.

Keiskite save, o ne kitus

Galų gale, dar vienas svarbus psichologų patarimas – verta išsikelti tikslus, remiantis savo vizija ir poreikiais, o ne dalykais, kurių iš jūsų tikisi ar kuriais žavisi kiti.

Tam pritaria klinikinė psichologė Pauline Wallin:

„Tyrimai rodo, kad žmonės sėkmingiau laikosi savo pažadų, jei jie yra motyvuoti iš vidaus, o ne iš išorės. Svorio metimas yra labai populiarus naujųjų metų pažadas. Jei norite gerai atrodyti klasiokų susitikimo metu, tai yra išorinė motyvacija. Tačiau, jei taip yra dėl sveikatos priežasčių – tiesiog norite būti sveiki, tuomet esate labiau motyvuoti siekti pokyčių“, – sako psichologė.

Ji teigia, kad vykdant išsikeltus tikslus, yra svarbus vidinis monologas:

„Jei kalbėsite su savimi ir sakysite: „Tai taip sunku“, jausitės bejėgiai. Kita vertus, jei sau teigsite, kad: „Tai iš tiesų kelia iššūkį, bet esu buvęs sudėtingesnėse situacijose ir galiu šį iššūkį įveikti“, bus kur kas lengviau“, – sako P. Wallin.

Pagal užsienio spaudą parengė Karina Vladičkė
Šaltinis: www.usnews.com
Nuotraukos: pexels.com