Kaip Bilas ant ledo šachmatais žaidė

O iš tikrųjų grupės ŽAS talismanas Gidonas Šapiro-Bilas žaidė akmenslydį. Dažnai šis sportas vadinamas „kerlingu“, o pravardžiuojamas „šachmatais ant ledo“.

Akmenslydis populiariausias Kanadoje, taip pat mėgstamas JAV, Škotijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Tai nėra profesionalų sportas – rungtyniauja tik mėgėjai. Trumpai paaiškinti taisykles galima taip: stačiakampėje ledo aikštelėje leisti akmenis čiuožti taip, kad šie atsidurtų kuo arčiau nupiešto taikinio („namų centro“). Akmens slydimo greitis papildomai gali būti reguliuojamas ledo trynimu prieš akmenį. Svarbu ir taktika – priešininkų komandos akmenų išmušimas ar užstatymas.

Išleisti akmenį tinkamu greičiu nėra taip paprasta, reikia ir tikslių judesių, ir fizinės jėgos, ir atidumo. Pirmieji mano bandymai buvo, kaip krepšininkai sakytų apie metimus – „per trumpi“

„Galbūt tai šiek tiek panašu į prancūzų pievelėse žaidžiamą petankę“, – svarsto Bilas. Kvietimą pažaisti akmenslydį jis gavo iš sporto žurnalistės Vlados Musvydaitės, kai ši filmavo laidą „Sportuok su mumis“.

„Žinojau tik tiek, kad šį sportą sukūrė škotai. Kol nepabandžiau, kaip ir daugeliui, man tai atrodė viena juokingesnių sporto šakų. Nieko panašaus anksčiau neteko išbandyti“, – prisimena Bilas.

Akmenslydis atsirado XVI amžiuje Škotijoje ir buvo žaidžiamas ant užšalusių upių ar ežerų. 1838-aisiais įkurtas Karališkasis Kaledonijos akmenslydžio klubas („The Royal Caledonian Curling Club“), o 1966-aisiais – pasaulinė akmenslydžio federacija. 1998 metais akmenslydis tapo žiemos olimpinių žaidynių sportu.

„Kai pabandžiau žaisti, požiūris į akmenslydį pasikeitė“, – pasakoja Bilas. „Supratęs taisykles, „pagauni ir žaidimo kampą“, perpranti taktiką. Paleisti akmenį tinkamu greičiu nėra taip paprasta, reikia ir tikslių judesių, ir fizinės jėgos, ir atidumo. Pirmieji mano bandymai buvo, kaip krepšininkai sakytų apie metimus – „per trumpi“, akmenys nepasiekdavo tikslo. Turi ir pats gerai slysti šalia akmens, kai jį paleidi. Reikia pritaikyti savo paties kūno ir akmens inerciją.“

Akmenslydžio „sviedinys“ sveria be kelių gramų 20 kilogramų – (44 svarus). Gaminamas iš granito, kuris išgaunamas Škotijos Ailsa Craig saloje.

„Tie akmenys nėra pigūs – kainuoja apie 2000 eurų. Kai juos palaidai, kitą dieną jauti, kad ne gėlytes pievoje skynei, – juokiasi Bilas. – Raumenis šiek tiek maudė, ypač kojų, nes žaidžiant teko daryti daug įtūpstų.“

„Įspūdžiai apie akmenslydį liko kuo geriausi. Tai ganėtinai azartiškas sportas, visai smagu stumdyti akmeninį kamuolį, ypač draugų kompanijoje. Reikia dažniau pažaisti, gal geresnė technika atsirastų. Rimti žaidėjai tuos akmenis dar pasuka, kad lanku čiuožtų. Yra niuansų“, – apibendrina Bilas.

„Ir Lietuvoje žiemą galima puikiausiai žaisti, kai ežerai užšąla. Galėtume iš Puntuko priskaldyti daug kamuolių ir dar į kitas šalis eksportuoti, – juokauja „žasas“. Ir priduria: – Jei bandysite žaisti – tinkamai apsirenkite, nes Lietuvos ledo arenose būna gana vėsu.“

Akmeslydžio taisyklės

[alert color=”violet”]Įdomybė

Akmenslydį mėgsta žaisti ir įžymybės. George’as Clooney pamėgo šį sportą, kai Kanadoje filmavosi juostoje „Pražūtinga audra“. Laikraštis „Toronto Star“ rašo, kad su savo grupe „E Street Band“akmenslydį dažnai žaidžia rokeris Bruce Springsteenas. O Anglijos „Premier“ lygos klubo „Southampton“ žaidėjai sugalvojo savą akmenslydžio versiją stadiono drabužinėje. [/alert]

Tekstas – Vytaro Radzevičiaus
Nuotraukos – iš asmeninio archyvo