Jei kankina nerimas, aukitės sportinius batelius

Tikriausiai, daugelis esate girdėję, kad sportas gali padėti susidoroti su įtampa. Gal net ir patys esate patyrę, kaip sunku „rasti vietą“, kai kankina nerimas – norisi vaikščioti ar judinti galūnes. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip fizinis aktyvumas gali padėti išvengti streso ir jį valdyti, bei pristatysime penkias naudas, kurias mūsų organizmui suteikia sportas.

Mažina kraujospūdį

Įrodyta, kad mankšta mažina kraujospūdį ir padeda ilgainiui jį sunormalizuoti. Tiesiog reguliariai „liejant prakaitą“, jūsų širdis sustiprėja. Stipresnė širdis gali pumpuoti daugiau kraujo su mažiau pastangų. Kai širdis dirba efektyviau, mažėja arterijų spaudimas, todėl sumažėja ir kraujospūdis.

Lėtina širdies ritmą

Natūralus organizmo atsakas į stresą bei situacijas, kai žmogus yra nusiminęs ar pervargęs, gali padidinti širdies susitraukimų dažnį. Tempimo ir atsipalaidavimo pratimai, tokie kaip joga, gali suteikti greitą atsipalaidavimą, nes lėtina kvėpavimą, o tai sumažina širdies ritmą.

Vis tik efektyviausias ilgalaikis būdas sumažinti širdies susitraukimų dažnį – reguliari mankšta. Puikiai širdį stiprina kardiopratimai, kurie treniruoja ją pumpuoti daugiau kraujo, dėl ko ilgainiui lėtėja širdies pulsas.

Gali padėti, esant miego problemoms

Stresas gali apsunkinti užmigimo procesą ir bloginti miego kokybę. Įrodyta, kad saikingas fizinis aktyvumas gali pagerinti miegą. Norėdami greičiau užmigti ir geriau išsimiegoti, turėtumėte atlikti maždaug 30 min. trukmės vidutinės, bet ne intensyvios mankštos sesiją, penkias val. prieš miegą kasdien. Mankšta taip pat numalšina nerimą ir stabilizuoja natūralų mūsų miego ir pabudimo ritmą, todėl sportuojantiems lengviau atsipalaiduoti ir dienos metu.

Stabilizuoja apetitą

Visi esame pajutę, ką reiškia dėl streso „sustojęs“ skrandis. Naujausi tyrimai nustatė stiprų ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Streso metu išsiskiriantys hormonai ir cheminės medžiagos patenka į virškinamąjį traktą, sukeldamos pilvo problemų.

Geros naujienos yra tai, kad mankšta gali pagerinti žarnyno mikroflorą jau per šešias savaites. Tyrėjai teigia, kad tų, kurie sportuoja, žarnynas yra sveikesnis, o jame gyvenančios bakterijos – įvairesnės. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kad fizinė veikla turi būti reguliari, kad būtų nuolat palaikomas bakterijų dauginimąsi.

Mažina nerimą

Viename tyrime nustatyta, kad nuotaikai pagerinti ir stresui sumažinti pakanka nuo 10 iki 30 min. mankštos. Įrodyta, kad stresą sumažina net žemo intensyvumo aerobiniai pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, joga ar bėgiojimas 30–35 min., 3–5 dienas per savaitę, trunkantys bent 10 savaičių iš eilės.

Pagal užsienio spaudą parengė Karina Vladičkė
Šaltinis: nuffieldhealth.com
Nuotraukos: pexels.com