Sausio mėnesį Lozanoje (Šveicarija) vykusios Jaunimo žiemos olimpinės žaidynės Lietuvai nusidažė bronzine spalva. Pirmą medalį Lietuvai šių žaidynių istorijoje iškovojo ledo ritulininkas Arturas Seniutas. Talentingas sportininkas tiki, kad šis laimėjimas bus papildoma motyvacija kopiant karjeros laiptais.
Jaunimo žiemos olimpinių žaidynių ledo ritulio turnyras Lozanoje vyko neįprastai. Čia komandos varžėsi 3×3, o ekipas sudarė skirtingų valstybių ledo ritulininkai. Turnyras taip susiklostė, kad mažajame finale kovėsi „Rudoji“ ir „Juodoji“ komandos. Abi jos savo sudėtyse turėjo ledo ritulininkus iš Lietuvos – „Rudajai“ atstovavo A. Seniutas, o „Juodajai“ – Linas Dėdinas.
Po įvarčio paskutinėmis sekundėmis „Rudoji“ komanda šventė pergalę 6:5 ir iškovojo bronzos medalius. Taip į Lietuvos delegacijos sąskaitą buvo įrašytas pirmasis medalis šių žaidynių istorijoje.
„Labai nuostabus jausmas laimėti medalį savo šaliai. Man tai suteikė didelį džiaugsmą. Laimėjau atranką Lietuvoje, atstovavau savo šaliai, žaidžiau su apranga, kai ant nugaros yra Lietuvos vėliava – tai yra kažkas tokio, ko nepajausi niekur kitur ir su niekuo nepalyginsi“, – „SportlandMagazine.lt“ sakė A. Seniutas.
Sportininkas liko sužavėtas atmosfera, vyravusia visų žaidynių metu.
„Kadangi jaunimo olimpinės žaidynės vyko visai neseniai, tai viskas dar labai šviežia. Olimpinėse žaidynėse buvo puiki atmosfera. Atrodo, kad esame varžovai, konkurentai, bet žaidynėse tai nebuvo svarbu. Tai buvo didelė šventė, jautėsi viską apimantis bendrumo jausmas. Dabar turiu daug naujų draugų iš įvairių pasaulio šalių. Mano, kaip ir kiekvieno sportininko, viena didžiausių svajonių buvo dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir, žinoma, laimėti medalį“, – pabrėžė ledo ritulininkas.
Jaunimo olimpinėse žaidynėse komandas sudaro po 13 žaidėjų. Visi jie turėjo būti iš skirtingų šalių.
„Ledo ritulyje svarbiausia – komanda, nes tai yra komandinis sportas. Ekipos sudėtį jau žinojau iš anksto, kai kuriuos komandos draugus pažinojau, kai žaidžiau Tarptautinės ledo ritulio federacijos organizuotoje stovykloje Suomijoje. Atmosfera komandoje buvo puiki, greitai radome bendrą kalbą, visi turėjome vieną tikslą ir to siekėme. Manu, kad kiekvienas žaidėjas padarė viską, ką galėjo, o gal net ir daugiau“, – pasakojo A. Seniutas.
Tradiciniame ledo ritulyje žaidžiama 5×5 (neskaičiuojant vartininkų), o jaunimo olimpinėse žaidynėse buvo žaidžiama 3×3.
„Man labai patiko žaisti šiuo formatu. Toks žaidimas yra žymiai greitesnis, reikalauja daugiau fizinės ištvermės, greitesnės reakcijos ir jame būna daugiau įvarčių“, – teigė A. Seniutas.
A. Seniutas ledo ritulį pradėjo lankyti būdamas vos ketverių. Pirmasis jo treneris – tėtis, kuris ir įskiepijo meilę ledo rituliui.
„Tai labai vyriškas sportas, reikalaujantis didelės ištvermės ir greito mąstymo. Ilgą laiką užsiminėjau ir plaukimu, bet dėl laiko trūkumo buvau priverstas mesti šį sportą. Tačiau niekada neabejojau, ką pasirinkti, nes pirmoje vietoje man yra ledo ritulys“, – sakė sportininkas.
A. Seniutas, kaip ir L. Dėdinas, sportuoja ir žaidžia Vilniaus ledo ritulio mokykloje „Geležinis vilkas“. Šią komandą treniruoja Tomas Kaminskas ir Andrejus Jadkauskas.
Ledo ritulininkas prisipažino, kad stengiasi mokytis ir iš pačių geriausių pasaulio žaidėjų ir seka Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) kovas.
„Vienas iš labiausiai man patinkančių žaidėjų yra Connoras McDavidas („Edmonton Oilers“). Manau, kad jis yra vienas geriausių ledo ritulininkų pasaulyje. Man labai patinka jo žaidimo stilius. Mėgstamiausia komanda – „Washington Capitals“, – pasakojo A. Seniutas, – Visada norisi labiau tobulėti, siekti aukštesnių rezultatų. Manau, kad man gerai sekasi „skaityti“ žaidimą, matyti aikštę, o labiausiai tobulinti reikėtų ritulio valdymo techniką ir didinti fizinę ištvermę“.
Atsidavus ledo rituliui, natūraliai šiek tiek turėtų nukentėti mokslai, tačiau A. Seniutas į viską žiūri atsakingai.
„Derinti mokslus su sportu gana sudėtinga, nes mokslai reikalauja vis daugiau laiko, jų apleisti nesinori, o treniruotės vyksta kone kasdien. Be to, dažnai tenka keliauti į išvykos rungtynes. Kol kas pavyksta viską suderinti, bet kartais atsigulu miegoti labai vėlai, nes po treniruočių tenka grįžti prie pamokų ruošimo“, – prisipažino vienas talentingiausių Lietuvos ledo ritulininkų.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Jauniaus Sarapo
Olimpinė viltis atgaivino breiko kultūrą Lietuvoje