Prieš 11 metų trenkęs durimis, Jose Mourinho niekada po išvykimo nepraleisdavo progos paminėti, jog sugrįžimas į Italiją visada vilioja. Užtruko dekadą ir galiausiai priviliojo – antradienį pasaulio spauda trimitavo, kad naująja portugalo vingiuotos karjeros stotele tapo „Roma“ klubas. Jose niekada neslėpė – Kinija ar kitos pinigingos šalys jo netraukia ir visada norisi iššūkių. Iššūkį jis gavo.
J. Mourinho atvyksta į klubą, trofėjų nelaimėjusį 13 metų. Viskas, ką „Romai“ pavyko išspausti per praėjusį 20-metį – „Serie A“ titulas 2001-aisiais, dvi Italijos taurės 2007 ir 2008 m. bei viena supertaurė.
Ir pačiam Jose tokia Romos klubo sausra neprasprūdo pro akis, kai šis dar treniravo Milano „Inter“ – kartą spaudos konferencijoje paminėjo, jog tai klubas su puikiais žaidėjais, tačiau nuliu titulų.
„Special One“ žodžiai dažnai atsisuka prieš jį patį („niekada netreniruosiu „Tottenham“) ir progą iš nulio pereiti į vienetą turės jis pats. Tiesa, laukia ilgas procesas, gal net ilgesnis už tą trejų metų kontraktą, ant kurio parašą padėjo portugalas.
„Roma“ trečią sezoną iš eilės laviruoja ant Europos lygos ribos, kai prieš trejus metus buvo stabili pirmo trejeto ekipa Italijoje net penkerius sezonus nuo 2014 iki 2018 m.
Kartą užsidegęs J. Mourinho dar „Manchester United“ laikais kalbėjo apie futbolo palikimą – guodėsi, jog jo perimti „raudonieji velniai“ nedemonstravo itin gerų rezultatų ir kaltino sudėtį, kurią rado atėjęs į klubą.
Vasarą atvyksiantis į Romą, portugalas ras ne ką mažiau klausimų. Išskyrus kelis talentingus italus Gianluca Mancini, Leonardo Spinazzola, Nicolo Zaniolo bei Lorenzo Pellegrini, „Roma“ daugiau pasigirti ir prilygti šalies grandams neturi kuo.
Taip, bus įdomu stebėti, kaip portugalui seksis dirbti su vis dar progresuojančiais jaunaisiais Marashu Kumbulla ar Gonzalo Villaru, tačiau apdirbti sudėtį privalu.
Ypač, kai joje tiek permokėtų ir suolą šildančių ar jau išsikvėpusių futbolininkų – Federico Fazio, Javieras Pastore, Davide Santonas bei Stephanas El Shaarawy.
Po sezono galioti baigia Juano Jesuso, Bruno Pereso ir Henrikho Mkhitaryano kontraktai ir vargiai J. Mourinho galėtų pageidauti juos pratęsti.
Pandemijos fone didžiulio išlaidavimo iš portugalo tikėtis nereikėtų, tačiau permainų ekipoje bus ne viena ir ne dvi.
Jauno ir nenugludinto potencialo ekipoje yra, tačiau taip trūkstamos patirties, kuria J. Mourinho mėgsta remtis aikštėje, trūksta – atsikračius minėto balasto, komandoje liktų tik du labiau patyrę futbolininkai Edinas Džeko bei Pedro.
Galima neabejoti, jog portugalas talentų ieškos iš jo taip mylimos Anglijos „Premier“ lygos – čia jis puikiai žino kiekvieno žaidėjo trūkumus ir privalumus.
Visgi nereikia pamiršti ir klubui jau priklausančių futbolininkų – nuomos pagrindais sezoną svetur žaidžia Alessandro Florenzi, Cengizas Underas bei Justinas Kluivertas.
Rinktis gausioje sudėtyje portugalas tikrai turės, iš ko. Beliks iš kepurės traukti taktines gudrybes, kurios per pastaruosius kelerius metus neišsiskyrė niekuo.
Tačiau Romoje situacija bus skirtinga nuo prieš tai buvusių, kurios portugalui nesusiklostė – čia nebus nė įspūdingo biudžeto, nė spaudimo jau pirmaisiais metais kurti stebuklus, net ir eterio laiko portugalas nesusižers tiek, kiek jo būtų kur kas populiaresnėje „Premier“ lygoje.
Šiuo metu septintoje „Serie A“ lentelės vietoje žengianti „Roma“ atsilieka net 14 taškų nuo Čempionų lygos vietų. Darbo čia reikės nuoseklaus, kokio nedemonstravo J. Mourinho pirmtakas Paulo Fonseca.
Romoje iš Donecko „Šachtar“ atvykęs portugalas užsibuvo dvejus metus, per kuriuos ekipos žaidimo kreivė aukštyn nekilo nė kiek.
Kritinėse rungtynėse komanda demonstravo nepastovumą, o to pavyzdį buvo galima pamatyti pirmajame Europos lygos pusfinalio mače su „Manchester United“. Rungtynes „Roma“ pralaimėjo net 2:6.
Titulų iš J. Mourinho pirmaisiais metais niekas nesitikės, tačiau klubo vadovus sužavėjo portugalo užsidegimas dirbti ir įdiegti pergalių kultūrą.
Tačiau neapsigaukite – kad ir persikelia į rečiau stebimą lygą, ar pasirenka ne tiek blizgantį projektą, J. Mourinho grįžta į Italiją, kur jis yra vis dar Dievas.
Taip, reputacija Anglijoje dabar ne pačios geriausios būklės, tačiau paskutinis italų prisiminimas apie Jose – dar 2010-aisiais iškovotas „treble“ su Milano „Inter“.
Nesvarbu, ką šis portugalas būtų nuveikęs per pastaruosius kelerius karjeros metus, jo sugrįžimas į Italiją visiems įtemps ausis.
Pasisakė praeityje apie klubą riebiai ar ne, J. Mourinho fanai mylės. Šio noras mirti už savo žaidėjus per spaudos konferenciją bei taip pat įgelti priešininkams visada žavi.
Gerai pažįstamų priešininkų Italijoje bus. Vienas tokių – Antonio Conte, karščiausias vairininkas „Serie A“ čempionate, ką tik pasidabinęs auksu su Milano „Inter“ ir kaip tik tapęs pirmuoju treneriu nuo J. Mourinho, sugražinusiu šlovę lygoje „Nerazzurri“.
J. Mourinho dar dirbant „Man United“ gretose, trenerių keliai susikirto Anglijoje, kai A. Conte treniravo Londono „Chelsea“ klubą.
2016-aisiais susitikus ekipoms ir Contei triumfavus 4:0, italas pergalingame mače pernelyg nesitvardė ir džiaugėsi auklėtinių įvarčiais. Tai jo kolegą už vidurio linijos papiktino.
Portugalas sukritikavo italą, sugėdino jo pernelyg gynybinį taktinį braižą ir teigė, jog nesiruošia prarasti plaukų dėl to, ką apie jo pasisakymus mano A. Conte.
Bene dvejus metus skraidžiusios žiežirbos kulminaciją pasiekė po dvejų metų, kai darsyk A. Contes emocijomis tarpusavio mače nepasitenkinęs J. Mourinho šį išvadino klounu ir priminė italo sutartas rungtynes (2012 m. „Siena“ klube), o A. Conte atšovė, kad Jose serga „senatvine silpnaprotyste“.
Ar žodžių karas persikels ir į Italijos stadionų užkulisius? Įdomu bus stebėti ne tik J. Mourinho darbą ir bandymą atgaivinti karjerą Romoje. Jis grįžta į šalį, kurią paliko kaip čempionas ir tą dar primins ne sykį.
Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Scanpix
Gilė Bitė Starkutė: „Golfas – pilnas įspūdžių, gražios gamtos ir įdomių pažinčių“