Italijoje surengtame Europos ištvermės jojimo čempionate Lietuvos garbę gynusi raitelė Ugnė Zalieckienė užėmė 16-ą vietą, taip pasiekdama geriausią lietuvių rezultatą visose žirginio sporto disciplinose Europos suaugusių čempionatuose.
Europos pirmenybėse daugkartinė šalies ištvermės jojimo čempionė U. Zalieckienė itin sudėtingą ir technišką 160-ties kilometrų čempionato trasą įveikė su žirgu Easy du Fash.
„Tai – labai didelis pasiekimas. Tiek formaliai, tiek emociškai. Žinant ištvermės jojimo specifiką, vien finišas jau yra pergalė. Sudėtingiausiose trasose finišuoja apie 30 proc. dalyvių, todėl jau patekimas į 20-uką yra geras pasiekimas. Žinoma, norisi to medalio ir jis tikrai yra ateities tiksluose“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė U. Zalieckienė.
U. Zalieckienės pažintis su žirginiu sportu prasidėjo natūraliai – visa jos šeima buvo ir yra glaudžiai susijusi su gyvūnais.
„Kieme turėjome daug gyvūnų. Tėtis veisė medžioklinius šunis, o jiems dresuoti augino vilkus ir mešką. Taip su sese ir užaugome tarp gyvūnų. Kartą atostogaujant Slovakijoje, mane užsodino ant arklio ir iki šiol pamenu, kad tuo momentu man tarsi užsidegė lemputė galvoje – čia yra mano gyvūnas, su kuriuo noriu visą likusį gyvenimą kažką veikti“, – prisiminė U. Zalieckienė.
Iškart po tų atostogų tėvai nuvežė U. Zalieckienę į netoliese atsidariusį žirgyną ir taip prasidėjo jau 25 metus trunkanti sportinė kelionė.
Žirginio sporto disciplinų yra nemažai – konkūrai, dailusis jojimas, jojimo trikovė ir kitos. U. Zalieckienė prisipažįsta, kad gyvenime yra išbandžiusi jas visas.
„Mano pirmoji favoritė paauglystėje buvo trikovė, kuri ir karūnuojama jojimo sporto karaliene. Visgi sukrito labai daug aplinkybių ir galiausiai pasirinkau ištvermės jojimą. Pagrindinė priežastis – sveikatos problemos. Turėjau labai didelę traumą, po kurios man sakė, kad džiaugsiuosi jeigu galėsiu vaikščioti ir apie jojimą galiu pamiršti, – atskleidė U. Zalieckienė. – Dėl to turėjau rasti tokią discipliną, kurioje galėčiau nuiminėti krūvį nuo nugaros, o ištvermės jojimas tam puikiai tiko. Vėliau tai tapo gyvenimo būdu ir niekur grįžti nebenorėjau.“
Žirginiame sporte viską lemia ne tik raitelis, bet ir jo ryšys su žirgu. Abipusis tobulėjimas susideda iš daugybės dedamųjų.
„Ištvermės jojime ypatingai reikia turėti labai daug žinių apie patį arklį. Pats jojimas yra finalinis dalykas, kur sudėliojami galutiniai taškai. Reikia daug žinių apie tai, kaip žirgą taisyklingai šerti, priklausomai nuo krūvių, kaip jį teisingai kaustyti. Kiekvienai trasai taikomos skirtingos paruošimo metodologijos. Pas mus vienas iš treniravimo būdų yra žirgo plukdymas. Užsienyje, kas neturi natūralių telkinių, specialiai žirgams stato baseinus“, – aiškino raitelė.
Ištvermės jojimas taip pat yra labai susijęs su veterinarija. Varžybose žirgo būklę veterinarai tikrina po kiekvieno etapo, skiriama laiko dueto poilsiui prieš tolesnį startą.
„Maksimaliam rezultatui pasiekti, labai dažnai žirgui atliekami kraujo tyrimai – tam, kad iš anksto nustatytume traumos grėsmes ir tinkamai sudėliotume mitybos racioną maksimaliam energijos kiekiui gauti. Yra daug įvairių procedūrų, kurias atliekame su veterinarais. Viena iš įdomesnių – iš paties žirgo kraujo išskiriamos tam tikros gerosios dalys, kurios yra suleidžiamos į silpnąsias žirgo vietas. Taip žirgo organizmas stiprėja ir jis gali pats save stiprinti“, – treniravimo specifikas atskleidė U. Zalieckienė.
Fizinis parengimas taip pat yra labai svarbus – raiteliai su žirgais, besiruošdami svarbioms varžyboms, neretai vyksta į kalnus, kur keletą dienų vyksta lėtos bei ilgos, iki 7 val. trunkančios, treniruotės.
Elito klasei priklausanti 36-erių Lietuvos raitelė su žirgu Easy du Fash susipažino dar 2024 m. Prancūzijoje, kur buvo įveikta 100 km distanciją. Pasak U. Zalieckienės, būtent prancūzai yra ištvermės jojimo lyderiai pasaulyje.
„Tikrieji lyderiai yra prancūzai, o antrą vietą duočiau ispanams. Tik tada eitų visos Arabų šalys. Arabai tiesiog viską perka – jie neturi tradicijų ir tinkamo švietimo, bet viską nusisamdo, nusiperka geriausius arklius ir taip pasiekia pergales. Tuo tarpu prancūzai turi labai gerą žirgų veisimo sistemą – jiems nereikia ieškot arklių po visą pasaulį. Vėliau seka labai gera švietimo sistema – sporto sistema veikia puikiai, visi žino, ką daro, todėl net ir mėgėjai Prancūzijoje yra stipresni už kitų šalių profesionalus“, – vardino U. Zalieckienė.
Tada jau prieinama prie infrastruktūros klausimo.
„Tam iš tikro nereikia kažkokių kosminių pinigų. Jeigu Lietuvoje turėtume vieną padorią bazę – tinkamą hipodromą su tinkamu gruntu, baseiniuku, tam tikrais treniruokliais bei pora veterinarinių preparatų, tai mūsų masteliu to mums užtektų, kad galėtume gerai paruošti žirgus. Labiausiai reikėtų sustiprėti su žirgų veisimu, nes dabar neturime ką ruošti ir žirgus reikia pirkti iš užsienio. Žinoma, trūksta ir specialistų bei švietimo sistemos“, – sakė U. Zalieckienė.
Pastaraisiais metais Lietuvos vardą didžiausiose ištvermės jojimo varžybose pasaulyje gynė JAV gyvenanti Alisija Zabavska. Į mažesnio rango tarptautinius turnyrus jau vyksta jaunesnės raitelės. LŽSF Ištvermės jojimo komiteto pirmininkė U. Zalieckienė tiki, kad ištvermės jojimas Lietuvoje toliau augs ir stiprės.
„Manau, kad konkurencija yra būtina ir visomis priemonėmis stengiamės ją padidinti. Tik su konkurencija ateina aukšti rezultatai. Dirbame ta linkme. Šiuo metu didelės konkurencijos dėl vietos rinktinėje nėra. Ieškome priemonių, kaip didinti susidomėjimą ir švietimą. Yra pavyzdžių, kai turėjome gerus žirgus, tačiau jie greitai pasitraukė iš sporto, nes paprasčiausiai žmonėms trūko žinių“, – pokalbį užbaigė U. Zalieckienė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: asmeninio albumo
Krintančios futbolo žvaigždės: kas išgyveno didžiausią nuosmukį?