Ištvermės jojimas yra apibrėžiamas kaip sporto rungtis, kai raitelis su tuo pačiu žirgu įveikia nustatytą atstumą per nustatytą maksimalų laiką. Ir raiteliui, ir žirgui reikalinga ištvermė bei drąsa įveikti ilgus atstumus per besikeičiantį reljefą ir esant pačioms įvairiausioms oro sąlygoms. Ši žirginio sporto disciplina atranda savo vietą ir Lietuvoje.
Jogailė Develytė – geriausia 2020 metų Lietuvos ištvermės jojimo atstovė jaunimo grupėje. Ji „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie savo aistrą žirgams ir šią vieną sudėtingiausių žirginio sporto disciplinų.
Kaip susidomėjai žirginiu sportu? Kodėl pasirinkai būtent ištvermės jojimą?
Į žirgyną pirmą kartą atėjau lydima tėvų, kai man buvo devyneri. Jau po pirmos treniruotės supratau, kad visos kitos veiklos nublanksta prieš jojimą. Nuo tos dienos visos svajonės ir tikslai tapo susiję tik su žirgais.
Su ištvermės jojimu susipažinau būdama trylikos. Tiesa, pirmiausia buvau tik komandos dalis ir varžybas stebėjau iš šono. Iki tol buvau išbandžiusi kitas žirginio sporto disciplinas, bet ištvermės jojimas patraukė mano dėmesį dėl to, jog, mano nuomone, ši sporto šaka yra artimiausia žirgo prigimčiai. Ištvermės jojime geriausiai atskleidžiami žirgo greitis, jėga, ištvermė, gebėjimas pasirūpinti savimi laukinėje gamtoje.
Kuo skiriasi ištvermės jojimo žirgai nuo kitų disciplinų žirgų? Kokia jų specifika?
Ištvermės žirgai nuo kitų disciplinų žirgų skiriasi fiziniais duomenimis. Dažniausiai ištvermės jojime dalyvauja arabų veislės žirgai arba bent jau jų kraujo turintys žirgai, nes jie tinkamiausi šiam sportui.
Yra sėkmingai startuojančių ir kitų veislių žirgų, tačiau arabų veislės žirgai turi didesnę širdį, todėl gali išpumpuoti daugiau kraujo. Taip pat jų kraujagyslės išsidėsčiusios arčiau paviršiaus, todėl jiems lengviau vėsinti organizmą, taip pat šios veislės žirgų plaučių tūris yra šiek tiek didesnis.
Kalbant apie žirgo charakterio savybes, mano nuomone, žirgas turi būti psichologiškai stiprus, drąsus, o kad varžymasis ilgose distancijose teiktų malonumą ne tik raiteliui, bet ir žirgui, be galo svarbu, jog pats žirgas turėtų norą bėgti.
Kokios yra distancijos ištvermės jojime? Kokią ilgiausią distanciją esi įveikusi?
Vienos dienos ištvermės jojimo varžybose distancija svyruoja nuo 40 iki 160 km. Distancijos yra suskirstytos etapais, vidutiniškai kas 40 km. Po kiekvieno etapo vyksta veterinarinė patikra – tikrinamas žirgo pulsas (negali būti aukštesnis negu 64 dūžiai per minutę), vertinama žirgo bėgsena, raumenų tonusas, kapiliarai bei gleivinės. Visiems rodikliams esant geriems ir jeigu veterinarijos gydytojai neįžvelgia jokių žirgo sveikatos problemų, seka pertrauka (nuo 40 min iki 1 val.), po kurios duetas išleidžiamas į kitą etapą.
Per savo ištvermės jojimo karjerą pačioje sunkiausioje 160 km distancijoje yra tekę dalyvauti dukart. Tai – itin sunkus išbandymas ne tik žirgui, bet ir raiteliui, reikalaujantis išties daug jėgų, užsispyrimo ir žinių. Man šią distanciją pilnai pavyko įveikti tik vienąkart Estijoje. Antrą kartą varžybos vyko dykumoje, kur oro sąlygos dar labiau apsunkino šią distanciją ir buvau sustabdyta veterinarijos gydytojų po 142 km dėl žirgo sveikatos problemų.
Koks tas ryšys tarp žirgo ir žmogaus?
Iš šono gali pasirodyti, jog šis sportas yra didžiulis išbandymas tik žirgui, bet iš tiesų, siekiant gerų rezultatų, ši disciplina iš raitelio reikalauja begalės žinių ir fizinio pasiruošimo. Juk žirgas nežino kokiu aliūru geriausia judėti tam tikrose trasos vietose. Tai nusprendžia raitelis. Ryšys tarp žirgo ir raitelio yra labai svarbus. Jis susiformuoja per kasdienes treniruotes. Jojant savu žirgu, yra ne tik lengviau nuspėti jo judesius, bet ir treniruočių metu įgaunamas abipusis pasitikėjimas, kuris būtinas varžybose. Man tenka joti ir svetimais žirgais, su kuriais susipažįstama likus tik kelioms dienoms iki varžybų. Tokie išbandymai man, kaip raitelei, suteikia pasitikėjimo savimi, nes per tokį trumpą laiką pavyksta pajusti svetimo žirgo judesius, surasti jam labiausiai tinkamą judėjimo tempą ir, nesukeliant diskomforto, kartu pasiekti finišą.
Kokios sąlygos ištvermės jojimui Lietuvoje?
Ištvermės jojimas Lietuvoje yra pati jauniausia, tačiau sparčiai populiarėjanti žirginio sporto disciplina. 2020 metais ištvermės jojimui Lietuvoje sukako 20 metų. Nacionaliniu varžybų skaičius sparčiai išaugo per pastaruosius penkerius metus. Kurtuvėnuose buvo organizuojamos ir tarptautinės ištvermės jojimo varžybos – Šiaurės Europos šalių čempionatas, o anksčiau tarptautinės varžybos ten vykdavo kasmet. Tarptautiniu lygiu Lietuvoje raitelius ruošia ir sėkmingai varžybose startuoja keletas klubų, o nacionalinėse varžybose sėkmingai gali dalyvauti visi žirginio sporto entuziastai. Varžybų distancijoje iki 20 km, mano nuomone, savo jėgas gali išbandyti visi savo žirgą turintys raiteliai. Taip galima susipažinti su ištvermės jojimu.
Kokių turi svajonių susijusių su ištvermės jojimu?
Svajonių šiame sporte turiu begalę, bet viena didžiausių būtų dar labiau išplėsti savo varžybų žemėlapį. Šiai dienai esu startavusi septyniose šalyse, todėl tikiuosi šį skaičių padvigubinti ir kartu su žirgu pamatyti dar daugiau kitų šalių gamtos.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Naujokų žygiai futbole