Ispanijos nacionalinė komanda yra tiesiog geriausia istorijoje – laimėti 2008 bei 2012 metų Europos čempionatai bei 2010 m. pasaulio pirmenybės. Rinktinės raktas į sėkmę – ko gero, pajėgiausia to meto saugų linija bei visiškai futbole dominavusi tiki-taka.
Taktika
Ispanai visų trijų pergalingų čempionatų metu naudojo išsidėstymą 4-3-3, tačiau rungtynių metu jis dažniausiai buvo pakeičiamas į 4-4-2 ir tapdavo labai asimetrišku. Žaidimas buvo paremtas trumpais perdavimais bei ilga kamuolio kontrole – vidutiniškai per šiuos tris čempionatus ispanai kamuolį valdė 55% rungtynių laiko. Identišką taktiką naudojo ir klubiniame futbole karaliavusi „Barcelona“, o žinant, jog rinktinės branduolį sudaro būtent pastarosios ekipos futbolininkai, treneriai Luisas Aragonesas, o vėliau ir Vincente del Bosque negaišo laiko pratindami juos prie sistemos.
Vartininko poziciją užėmė karjeros pike tuo metu buvęs Ikeras Casillasas, o gynybos linija per ketverius metus išlaikė savo branduolį – centro gynėjų vietas užėmė Gerardas Pique, Carlesas Puyolis bei Sergio Ramosas. Tiesa, dabartinis Madrido „Real“ kapitonas pirmuose dviejuose čempionatuose rungtyniavo dešiniajame krašte ir ten puikiai darbavosi, iki kol stojo į Puyolio vietą. Kairiojo krašto gynėjų pozicijas užėmė veteranas Juanas Capdevilla ir 2012 m. jį pakeitęs Jordi Alba. Ispanai rungtynių metu nenaudojo aukštos gynybinės linijos ir beveik nepresingavo varžovų, taip išlaikydami jėgas iki paskutinio švilpuko.
Saugų liniją sudarė Xavi, Xabi Alonso ir beveik centro pozicijoje rungtyniavęs Sergio Busquetsas – ispanas visiškai neatakavo ir saugodavo komandos draugų užnugarį. Dėka Busquetso gynybinių funkcijų Xavi bei Alonso galėdavo pasiekti varžovų baudos aikštelę naudodami trumpus perdavimus ir aikštėje judėjo kaip nori. Krašto saugų pozicijas pasikeisdami užėmė Andresas Iniesta, Davidas Silva bei Davidas Villa – čia ir dingdavo išsidėstymas 4-3-3.
Kadangi Iniesta bei Silva nėra labai greiti futbolininkai, rengiant atakas kraštuose, jų abiejų beveik nebūdavo – vienas iš futbolininkų visada kirsdavo į aikštės vidurį ir padėdavo komandos draugams išlaikyti kamuolio kontrolę. Pirmuose dviejuose čempionatuose į aikštės vidurį dažniausiai pasitraukdavo Iniesta, kadangi rungtyniavo dešinėje ir neturėjo greičio, kuriuo tada galėjo pasigirti Sergio Ramosas – krašto gynėjas atsidurdavo saugo pozicijoje ir ispanams suteikdavo daugiau galimybių atakuojant. Kairėje tokių Capdevillos paslaugų neprireikė – ten rungtyniavo greitas Davidas Villa, tiesa 2012 metais taip atakavo abu krašto gynėjai – ir Jordi Alba, ir Alvaro Arbeloa.
Puolėju šioje komandoje norėtų būti, turbūt, visi. Jo funkcijos beveik visada buvo tos pačios – laukti kamuolių po įvairių perdavimų kombinacijų ir likti prie varžovų gynėjų karts nuo karto juos presinguojant – ispanai spaudimui naudojo tik vieną futbolininką, kitaip pagrindiniai atakų kūrėjai greitai pavargtų. Visuose čempionatuose pagrindinio puolėjo rolę užimdavo Fernando Torresas, kartais – Davidas Villa.
Pergalingi čempionatai
2008-ųjų Europos pirmenybėse ispanai tikėjosi nutraukti 44 metus trukusią trofėjų sausrą. Deja, rinktinės fanai prieš čempionatą nebuvo nusiteikę optimistiškai – į sudėtį buvo nuspręsta neįtraukti Madrido „Real“ puolėjo Raulio. Visgi visas abejones dėl atakuojančių futbolininkų ispanai išsklaidė jau pirmose rungtynėse su Rusija – pergalę rezultatu 4-1 vainikavo Davido Villos „hat-trickas“. Kitos dvejos rungtynės vyko gana identiškai – pergales prieš Graikiją bei Švediją išplėšė pabaigoje įmušti įvarčiai. 2007-aisiais Ispanija buvo vadinama paskutinių minučių komanda – ilgu kamuolio kontroliavimu varginę oponentus, ispanai įvarčius draugiškose bei kvalifikacinėse rungtynėse mušdavo labai vėlai. Ne išimtis ir 2008-ųjų metų pirmenybės – 6 iš 12 įmuštų įvarčių krito per paskutiniąsias 20 minučių.
Iš pirmosios vietos grupėje į ketvirtfinalį patekę ispanai ten grūmėsi su Italijos rinktine. Luiso Aragoneso auklėtiniai akistatą laimėjo tik po baudinių serijos, kurioje puikiai pasidarbavo Ikeras Casillasas, atrėmęs Daniele De Rossi bei Antonio Di Natale smūgius. Tai buvo pirmoji ispanų pergalė prieš italus nuo 1920 metų Olimpinių žaidynių. 2008-ųjų metų akistata vyko birželio 22-ąją – ypač nesėkmingą dieną rinktinei. 1996 m. Europos bei 1986 ir 2002 m. pasaulio pirmenybėse šią dieną ispanai iš visų trijų turnyrų pasitraukė po ketvirtfinalio baudinių serijos. Visgi, nesėkmių virtinė nutraukta ir žengta į pusfinalį, kuriame vėl nesulaukta didesnio Rusijos pasipriešinimo – pergalė rezultatu 3-0.
Finalo rungtynėse su Vokietija vėl išvydome ispanų dominavimą. Nors rungtynės pasibaigė minimaliu rezultatu 1-0, įvarčių galėjo būti ir daugiau, o progų Vokietija beveik neturėjo. Kiek neįprastai, kamuolio kontrolė nežymiai priklausė vokiečiams, tačiau tai nesutrukdė ispanams kelti trofėjų po daugiau nei 40 metų pertraukos.
2010-ųjų pasaulio čempionate ispanai, jau vedini Vincente del Bosque, startavo pralaimėjimu Šveicarijai. Tačiau tai neišmušė rinktinės iš vėžių ir visos likusios rungtynės buvo laimėtos. Tiesa, šiose pirmenybėse ispanai visas atkrintamųjų rungtynes laimėjo rezultatu 1-0. Skaičiai neįspūdingi, tačiau visiškas saugų Iniestos, Xavi bei Xabi Alonso dominavimas kiekvienose rungtynėse laimėjo Ispanijai čempionatą.
Toks pranašumas ypač buvo matomas finalo rungtynėse su Olandija. Akistata buvo agresyvi, o olandai ilgą laiką bandė primesti savo žaidimo stilių ir presinguoti ispanus, kiek tik įmanoma. Finalo metu iš viso buvo parodyta net 14 geltonų kortelių, o raudoną užsidirbo olandų gynėjas Johnas Heitinga. Iš aikštės galėjo būti išvarytas ir Nigelas de Jongas, tačiau teisėjas nusprendė, jog kung-fu stiliaus spyris tiesiai į Xabi Alonso krūtinę buvo vertas menkesnio įspėjimo.
Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi be įvarčių ir komandos keliavo į pratęsimą, kuriame žibėjo daugiau jėgų turėję ispanai, o ypatingai – Jesusas Navas. Antrojo kėlinio pradžioje į aikštę žengęs ispanas viso pratęsimo metu demonstravo įspūdingą greitį, kuris jam padėjo sukurti ataką, pasibaigusią Andreso Iniestos pergalingu įvarčiu. Tai užtikrino ispanams stipriausios futbolo šalies vardą ketveriems metams.
Į 2012 metų Europos čempionatą ispanai vėl vyko kaip favoritai ir savo statusą pateisino. Per visą turnyrą Del Bosque treniruojama komanda sugebėjo praleisti tik vieną įvartį, o finalo rungtynės su italais vyko į vienus vartus. Po pralaimėtos akistatos varžovų treneris Cesare Prandelli neieškojo kaltų, o tik nukėlė kepurę prieš ispanus, teigdamas, jog nieko negali padaryti prieš stipriausią futbolo šalį pasaulyje. Po šio triumfo ispanai tapo pirma rinktine, iškovojusia du Europos čempionų titulus iš eilės.
Tekstas – Lauryno Puikio
Nuotraukos – Getty Images ir UEFA
Lietuvos irkluotojai - pasaulio čempionai