Milano ir Kortinos žaidynėse dominuojantis Norvegijos slidininkas Johannesas Hoesflotas Klaebo perrašė rekordų knygas – tapo daugiausiai aukso medalių žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojusiu sportininku istorijoje.
Sekmadienį kartu su Norvegijos komanda triumfavęs slidinėjimo estafetės varžybose J. Klaebo šiose žaidynėse pelnė jau ketvirtą aukso medalį – daugiausiai iš visų dalyvaujančių sportininkų.
Toks triumfas jo olimpinių aukso medalių kolekciją padidino jau iki devynių ir leido 29-erių atletui tapti daugiausiai aukščiausios prabos medalių žiemos žaidynėse iškovojusiu sportininku istorijoje.
Prieš atvesdamas Norvegijos vyrų 4 po 7,5 km slidinėjimo komandą į čempionų titulą sekmadienį, J. Klaebo taip pat triumfavo skiatlono (10 km + 10 km) varžybose, sprinto lenktynėse bei 10 km individualiose lenktynėse.
Iki žaidynių pabaigos norvegas turės galimybę į sąskaitą pridėti dar du aukso medalius, mat šią savaitę dar laukia ir komandinio sprinto, ir 50 km laisvu stiliumi lenktynės.
J. Klaebo tris aukso medalius iškovojo 2018 m. Pjongčango žaidynėse, o 2022 m. Pekine džiaugėsi dviem aukščiausios prabos apdovanojimais.
Sekmadienį triumfavęs 29-erių sportininkas visų laikų individualioje aukso medalių rikiuotėje aplenkė tris tautiečius, iš kurių du anksčiau taip pat pergales skynė slidinėjime.
Norvegų dominavimas
Iškovojęs devintą aukso medalį žiemos olimpinėse žaidynėse, J. Klaebo aplenkė tris norvegus, sąskaitoje turinčius po aštuonis aukščiausios prabos medalius: biatlonininką Ole Einarą Bjorndaleną bei slidininkus Marit Bjorgen ir Bjorną Daehlie.
Po septynis aukso medalius yra iškovoję rogučių sporto atstovai vokiečiai Tobias Arltas ir Tobias Wendlas, kurie Milano ir Kortinos žaidynėse pelnė po bronzos medalį.
Kalbant apie daugiausiai visų prabų medalių žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojusius sportininkus, čia lygių sau neturi buvusi Norvegijos slidininkė M. Bjorgen, pelniusi net 15 apdovanojimų.
Antras sąraše su 14 žengia karjerą taip pat jau baigęs O. Bjorndalenas, o vienu mažiau turi buvusi Olandijos greitojo čiuožimo žvaigždė Ireen Wust ir du medalius Milano ir Kortinos žaidynėse iškovojusi italė Arianna Fontana.
Greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė bent vieną medalį iškovojo jau šeštose žaidynėse paeiliui ir visų laikų rikiuotėje taip aplenkė 12 medalių pelniusį norvegą B. Daehlie, kuris ir uždaro penketuką.
Šeštas sąraše rikiuojasi tas pats J. Klaebo, kurio sąskaitoje 11 medalių. Tiesa, norvegas kraitį galės papildyti dar bent dviem apdovanojimais iki žaidynių pabaigos.
Medalių rikiuotėje – šeimininkų sėkmė
Milano ir Kortinos medalių rikiuotėje kol kas pirmauja Norvegijos rinktinė, sąskaitoje turinti 28 apdovanojimus, iš kurių 12 – aukso.
Pagal iškovotus medalius norvegai yra nepralenkiami ir visų laikų rikiuotėje – pirmauja su 406 – o pirmajame penketuke taip pat yra JAV, Vokietijos, Austrijos ir Kanados rinktinės.
Italijoje vykstančios žaidynės yra itin sėkmingos šeimininkams, kurie jau pelnė 23 medalius, iš kurių aštuoni – aukso, ir rikiuojasi antri tarp visų šalių.
Toks rezultatas italams jau leido užfiksuoti šaliai sėkmingiausias žiemos olimpines žaidynes istorijoje ir pagerinti 20 iškovotų medalių rekordą 1994 m. Lilehameryje.
Milano ir Kortinos žaidynių medalių rikiuotėje treti šiuo metu žengia JAV sportininkai su 19 medalių, iš kurių šeši – aukso, o tiek pat aukščiausios prabos apdovanojimų yra pelniusi ir Nyderlandų rinktinė.
Iš Baltijos šalių vieninteliams medalius kol kas pavyko užsikabinti Latvijos sportininkams, pelniusiems sidabrą rogučių sporte ir bronzą greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose.
Latviai medalių rikiuotėje žengia 21 pozicijoje tarp 26 medalius iškovojusių šalių.
Tekstas: Lauryno Puikio
Sėkmingai vyrų teniso rinktinės poste debiutavęs L. Grigelis: „Dar turime potencialo“