Spalio pabaigoje Švedijoje surengtame Šiaurės Europos šalių fechtavimo čempionate aukso medalį iškovojo lietuvė Giedrė Razgutė. Ji jau dešimtmetį gyvena Islandijoje, o jos pagrindinis fechtavimo įrankis – ne Lietuvoje dominuojanti špaga, o kardas.
„Į fechtavimą mane atsivedė vienas draugas 2013 metais. Man skambėjo kažkaip įdomiai, todėl nuėjau, pabandžiau ir patiko. Fechtavimas nėra lengvas sportas, bet tobulina asmenybę visapusiškai, be to, yra nerealus jausmas, kai užsidedi kaukę, paimi ginklą į rankas ir supranti, kad viskas priklauso tik nuo tavęs. Smagu, intensyvu, tikrai nenuobodu“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė G. Razgutė.
Į Islandiją G. Razgutė atvyko prieš dešimt metų. Nors tai turėjo būti trumpalaikė gyvenimo patirtis, ji užsitęsė iki šiol.
„Atvykau pagal vieną programą mokytis islandų kalbos ir planavau pradžioje būti vienerius metus. Po to nusprendžiau pabūti dar metus, po to dar vienerius metus ir taip tiesiog „užsibuvau“. Lietuvos, žinoma, pasiilgstu, labiausiai – artimų žmonių ir dar sūrelių bei keptos duonos. Stengiuosi grįžti keletą kartų per metus, tas padeda“, – pasakojo G. Razgutė.
Islandija, nors nėra didelė šalis, garsėja savo sporto pasiekimais. G. Razgutės teigimu, fechtavimui čia sąlygos yra puikios.
„Šiuo metu yra tik vienas veikiantis fechtavimo klubas Reikjavike, bet turime nemažą salę, kuri yra pritaikyta būtent fechtavimui (grindyse įmontuoti takeliai ir pan.). Klubas nėra didelis, bet visi draugiški, vieni kitus gerai pažįsta ir treniruotėse būna labai gera atmosfera. Žinoma, tas kartais irgi kiša koją – mes net per daug gerai vieni kitus pažįstame ir tu tiesiog žinai kitų fechtuotojų stilius, kas ką daro geriau ar prasčiau. Tai kartais gal trūksta konkurencingumo ir įvairovės. Taip pat dar vienas minusas, kad gyvename saloje ir išvykti į kokias nors varžybas kainuoja nemažai tiek laiko, tiek pinigų“, – pabrėžė G. Razgutė.
Sportininkė taip pat papasakojo, kad Reikjaviko fechtavimo klube vyksta trys-keturios treniruotės per savaitę. Sporto jos gyvenime yra ir daugiau.
„Prieš varžybas tikrai einu į visas, o kitu metu stengiuosi bent porą kartų į savaitę nueiti pakovoti. Taip pat kartą per savaitę žaidžiu badmintoną, kartais bėgioju, einu į sporto salę, užsiimu joga. Sportas ar kažkokia aktyvi veikla labai padeda išgyventi ilgus, tamsius islandiškos žiemos mėnesius“, – teigė fechtuotoja.
Lietuvė yra atvira – fechtavimas jai yra labiau malonumas, nes ji dirba pilnu etatu ir laiko bei jėgų siekti profesionalius tikslus yra tiesiog per mažai.
„Aišku, sudalyvauti varžybose visada smagu, o ypač jei pavyksta kokį medalį nusikabinti. Šiaurės šalių čempionatas yra ypač smagus renginys, nes fechtavimo lygis visose šiose šalyse yra gana panašus, tai ir to malonumo fechtuotis daugiau“, – kalbėjo G. Razgutė.
Fechtavimo sporte galima sportuoti su skirtingais įrankiais – špaga, rapyra ir kardu. Lietuvoje praktiški visi fechtuotojai sportuoja su špaga. Tuo tarpu populiariausias įrankis Islandijoje – kardas.
„Kai dar gyvenau Lietuvoje, nuėjau pabandyti fechtavimą ir vienintelis įrankis buvo špaga, nes kitų ginklų Lietuvoje nelabai kas praktikuoja. Atvykus į Islandiją, pamačiau, kad yra vietinis klubas. Nuėjus ten paaiškėjo, kad jie turi tik kardą, tai man teko visko realiai mokytis iš naujo. Kardas yra greitesnis ir agresyvesnis nei špaga, kuri yra lėtesnė, labiau strateginė. Taip pat skiriasi taikinio zona – karde taškai gaunami pataikius į viršutinę kūno dalį (galva, liemuo, rankos), o špagoje taikinys yra visas kūnas, įskaitant ir batus. Kardo taisyklės yra kiek sudėtingesnės – galioja atakos pirmenybės taisyklė, t. y. kuris varžovas pirmesnis inicijuoja puolamuosius veiksmus, tam priklauso atakos teisė. Jei abu varžovai pataiko tuo pat metu, taškas skiriamas tam, kuris turėjo atakos teisę. Dėl šios taisyklės karde labai didelį vaidmenį užima teisėjai. Špagoje pirmenybės taisyklių nėra, jei abu pataiko vienu metu, abu gauna po tašką“, – aiškino G. Razgutė.
Lietuvė pridūrė, kad klube yra ir keletas senų špagų, todėl jos kartais yra išsitraukiamos, kai norisi pasismaginti ar paįvairinti treniruotę.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus