Dvejus metus iš eilės sparčiausiai augančiu sportu JAV pripažintas piklbolas po truputį savo šaknis įleidžia ir Lietuvoje.
Išvertus į lietuvių kalbą anglišką žodį „pickleball“, tai reikštų „marinuotą kamuoliuką“. Nors sunku rasti logišką paaiškinimą, pavadinimas išduoda, jog šis žaidimas yra nuotaikingas ir smagus.
Į mūsų šalį šį sportą atvežė Čikagoje gyvenantis verslininkas Svajūnas Masiulionis. Jau yra įkurta Lietuvos piklbolo federacija, o šios federacijos projektų vadovas Mantas Paulauskas intensyviai dirba, siekdamas su šiuo sportu supažintų kuo daugiau lietuvių.
Būtent jo dėka Vilniuje, Fabijoniškėse, įrengtos piklbolo aikštelės. Tikimasi, kad jų ateityje „išdygs“ visoje Lietuvoje, nes praktiškai visi, kas spėjo išbandyti šį žaidimą, nori sugrįžti ir žaisti vėl.
„Visą gyvenimą buvau lauko teniso mėgėjas, todėl rakečių sportai man yra patrauklūs. Kai pirmą kartą pamačiau piklbolą, jis mane iškart sudomino. Čia raketė – mažesnė, kamuoliukas – visai kitoks nei kitur. Pažaidęs pirmą kartą, net suabejojau, ar piklbolas man patinka, bet kuo daugiau žaidi, tuo labiau jis „užkabina“ ir tas plastmasinio kamuoliuko garsas pradeda žavėti, gaunasi savotiška muzika“, – kalbėjo M. Paulauskas.
Jis neslepia, kad mato didžiulį piklbolo potencialą augti Lietuvoje.
„Dėl savo paprastumo, dėl nesudėtingų taisyklių, dėl pačio žaidimo smagumo bei sąlyginai nedidelių investicijų norint pradėti žaisti, šis sportas tikrai turi dideles galimybes populiarėti Lietuvoje“, – teigė M. Paulauskas.
M. Paulauskas nemažai viešėjo JAV, kur šio žaidimo paslapčių mokėsi iš Amerikos lietuvių. Jis taip pat susipažino ir su buvusia tenisininke Lina Padegimaitė. Lietuvė yra piklbolo profesionalė ir dalyvauja stipriausiuose piklbolo turnyruose JAV.
Piklbolo aikštelės dydis lygiai toks pat kaip badmintono. Raketė yra kitokia nei teniso, ji – trumpa, be stygų. Oficialus piklbolo paviršius – kieta teniso danga, bet privalumas yra tas – kad jį galima žaisti ant bet kokio kieto paviršiaus – teniso korto, krepšinio aikštelės, ant asfalto ir t.t.
M. Paulauskas prisipažįsta, kad naują sporto šaką populiarinti yra sudėtinga. Tam reikalingi ir inventorius, ir aikštelės, ir žmonės.
„Pirmąją aikštelę įkūrėme Fabijoniškėse ir pakvietėme piklbolą išbandyti šalia sportuojančius tenisininkus. Užteko 30 min. pirmųjų treniruočių ir jau iškilo klausimai apie tai, kur galima įsigyti raketes. Labai greitai į aikštelę nebetilpo visi norintys“, – džiaugėsi M. Paulauskas.
Piklbolas yra žaidžiamas vienetais, dvejetais ir mišriais dvejetais. Nors aikštelė yra gana nedidelė, greičiai aukštesniame lygyje jau gana dideli. Dėl to piklbole dvejetai yra neretai patrauklesni negu žaidimas vienas prieš vieną.
„Galiu pasakyti, kad žaidžiant dvejetus, yra kiek mažiau pavargstama, o džiaugsmas pelnius tašką yra toks pat. Žaidžiant po vieną, reikia gerokai didesnės ištvermės bei reakcijos. Iš patirties žinau, kad pažaidus porą valandų dvejetus, jausi labai malonų nuovargį“, – teigė M. Paulauskas.
LPF projektų vadovas taip pat išskyrė tai, jog moterys šiame sporte gali beveik vienodai varžytis su vyrais. Dėl to ypač smagu būna žaisti mišriomis poromis.
Artimiausiais metais bus siekiama, kad Lietuvoje „išdygtų“ kuo daugiau naujų piklbolo aikštelių.
„Jeigu su S. Masiulioniu iš pradžių dar abejojome, ar piklbolas lietuviams patiks, tai dabar jau aišku, kad šis sportas greitai visus „užkabina“. Augti norime natūraliai, tikimės, kad įvairiuose miestuose atsiras entuziastų, kurie mus pasikvies ir norės savo regione kultivuoti visiems tinkantį sportą. Sieksime, kad sostinėje atsirastų stacionarios aikštelės skirtingose seniūnijose“, – kalbėjo M. Paulauskas.
Rugsėjo pradžioje vyksiančiame Vilniaus sporto festivalyje planuojamas nedidelis turnyras, kuriame savo jėgas išmėgintų su šiuo sportu jau susipažinę vilniečiai. M. Paulauskas įsitikinęs, kad Lietuvoje nesunkiai galima būtų surengti ir tarptautines varžybas, tik tam dar reikia šiek tiek užaugti ir būti labiau atpažįstamiems.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus