Sausio paskutinę dieną Kaune finišavo vienas didžiausių mūsų šalyje šią žiemą vykusių sporto renginių – Europos salės futbolo čempionato (UEFA Futsal EURO 2026) finalinio turnyro kovos. Jose užfiksuoti nauji lietuviški rekordai ir aikštėje, ir tribūnose.
„Žalgirio“ arenoje sausio 22–31 d. vyko šešerios grupių etapo rungtynės ir vienas ketvirtfinalis. Kitos salės futbolo, tarptautinėje erdvėje vadinamo tiesiog Futsal, čempionato kovos vyko Rygoje (Latvija) ir Liublianoje (Slovėnija).
Nenusileido aukščiau reitinguotiems
Anksčiau rengiant UEFA finalinius turnyrus jų sėkmė dažniausiai buvo matuojama žiūrovų lankomumu, ekonomine nauda iš atvykstančių dalyvių ir svečių.
Tačiau šįkart, anot Lietuvos salės futbolo asociacijos prezidento Dariaus Gurskio, reikšmingiausias skaičius – iškovotos dvi lygiosios – pirmieji mūsų futbolo taškai elitinio lygio varžybose. Lietuvos rinktinė sužaidė lygiosiomis 3:3 su Čekijos ir Armėnijos komandomis, nusileido Ukrainai ir savo grupėje užėmė 3 vietą – kas neformaliai reiškia 9–12 vietas žemyno pirmenybėse. Iš viso čempionate, įskaitant atrankos varžybas, dalyvavo 50 šalių rinktinės.
„Viskam pasibaigus ir nurimus emocijoms galima teigti, kad mums šis čempionatas yra pasisekęs. Pats svarbiausias momentas – po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva iškovojo pirmuosius taškus futbolo sporto šakos Europos ar Pasaulio čempionatuose, – apibendrino D. Gurskis – Žiūrint dar giliau, tie taškai iškovoti prieš žymiai pajėgesnę rinktinę. Čekija pasaulio reitinge užima 17-ą vietą, Armėnija – 23-ą vietą, Lietuva buvo 77-oje vietoje. Mes iš jų atėmėme taškus ir galutinėje lentelėje aplenkėme čekus. Tai pozityvus ženklas ir rodo, kad lietuviškas futsalas eina tinkama linkme.“
Skirtingos žaidėjų galimybės
Salės futbolo specialistas taip pat atkreipė dėmesį į kontekstą ir komandų galimybes: „Buvome vienintelė komanda grupėje, kur didžioji dalis žaidėjų yra pusiau profesionalūs. Tai reiškia, kad visi rinktinės nariai be šio sporto turi kitą pagrindinį darbą. Varžovai – profesionaliai sportuojantys, ypač kalbant apie Armėniją ir Ukrainą, jų rinktinių žaidėjai žaidžia elitinėse lygose. Ukraina pastarajame pasaulio čempionate užėmė 3 vietą, tai daug ką pasako.“
Pasak jo, pasiruošimas čempionatui buvo ne tik treniruotės ir taktika, bet ir kasdienybės vadyba: „Turime atsižvelgti į tai, per ką praėjo tie žaidėjai, kiek jie turėjo atsisakyti, kiek jiems atostogų turėjo suteikti darbdaviai.“
Visgi salės futbolo asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad rinktinės pasirodymas nebuvo atsitiktinumas.
„Komanda pasiekė piką būtent šiame čempionate – fizine, taktine prasme. Pasiruošimas tam truko ilgus metus. Atitinkamai koregavome salės futbolo A lygą, planavome kontrolines rungtynes. Viskas buvo sudėliota tikslingai, kryptingai ir parodėme tikrai brandų žaidimą. Ne tik su čekais ar armėnais, tačiau ir su ukrainiečiais.“
Žiūrovų rekordai
Čempionatas įsiminė ne tik gerais lietuvių rezultatais, bet ir skaičiais tribūnose. Pirmose rungtynėse prieš čekus Kaune susirinko daugiau nei 5000 žiūrovų, antrose prieš ukrainiečius – daugiau nei 6000. Abu skaičiai – rekordiniai Lietuvos salės futbolo rungtynėms.
Trečiose lietuvių rungtynėse žiūrovų buvo mažiau, bet, anot pašnekovo, atmosfera buvo vis tiek gera. „Galbūt bendram skaičiui atsiliepė, jog tai buvo trečiadienis, vėlyvas vakaras. Tačiau „Vyčio tribūna“ palaikė garsiai ir tas palaikymas nepaisant rezultato padėjo komandai atsitiesti bei iškovoti lygiąsias. Buvo malonu būti arenoje ir matyti tokią atmosferą“, – teigė D. Gurskis.
Lietuva aukšto lygio salės futbolo renginius organizuoja ne pirmą kartą – 2021 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kelias savaites vyko Pasaulio čempionato rungtynės. Tačiau pasimėgauti tomis varžybomis nebuvo paprasta – tuomet žiūrovus į areną buvo sunkiau prisivilioti dėl galiojusių pandemijos ribojimų. Šį kartą rungtynių buvo mažiau ir jos vyko viename mieste. Teigiamų atsiliepimų lietuviai sulaukė po abiejų čempionatų.
„Mes jau turime užsitarnavę vardą Europoje – mūsų organizuojami renginiai praeina sklandžiai, tvarkingai. UEFA mumis pasitiki ir mums duoda nemažai renginių. Šiais metais turime dar du renginius: moterų ir vyrų salės futbolo čempionatų atrankos turnyrus. Vienas svarbiausių dalykų – kad turime gerą infrastruktūrą. Kiek girdėjome iš UEFA atsiliepimų, Kauno arena laikoma viena geriausių žemyne“, – pasakojo D. Gurskis.
Europos čempionato finalinis turnyras buvo transliuojamas 91 šalyje. Tačiau Lietuvos futbolo aistruoliai liko nusivylę – rungtynių netransliavo nė viena televizija. Šis faktas buvo ir didžiausias D. Gurskio nusivylimas: „Daugiausiai trūko paprasto dalyko – kad Lietuvoje vykusio čempionato rungtynes parodytų per televizijos ekranus.“
Populiarėjanti futbolo atšaka
Salės futbolo asociacijos vadovas teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį ši sporto šaka ženkliai pasikeitė.
„Anksčiau būdavo taip: šalta žiema, didysis futbolas nevyksta. Tačiau žaidėjai, kad visai neatsisakytų fizinio krūvio, eidavo žaisti į sales. Bet tai buvo labiau futbolas salėje ir turi mažai bendro su šiuolaikiniu futsalu. Per 10 metų pavyko suburti rinktinę, kurios žaidėjai rungtyniauja praktiškai tik futsale. Tai pavyko pasiekti prieš kelerius metus. Kitas dalykas – pavyko pakelti vietinio čempionato lygį. Jį sustiprino ir atvykę legionieriai.“
Ko gali Lietuva siekti toliau po dalyvavimo Europos ir Pasaulio čempionatuose? „Apetitas auga bevalgant. Dabar dalyvavome kaip šeimininkai, tačiau bandysime patekti į kitus čempionatus per atrankos varžybas. Ambicijų nestokojame, o paskutinis čempionatas rodo, kad tikrai nebuvome silpniausi. Parodėme, kad Lietuvoje futsalas yra gyvas, konkurencingas, ambicingas. Tikimės, kad čempionato rungtynes išvydęs jaunimas labiau susidomės šia sporto šaka“, – vylėsi D. Gurskis.
Tekstas – Vaidoto Januškos
Nuotraukos – Lietuvos futbolo federacijos (LFF.lt)
Šveicariškas Rapolo Micevičiaus jėgų pasitikrinimas prieš paralimpinį debiutą