Irkluotojai Martynai Kazlauskaitei ši vasara nuspindo aukso spalvomis. Vos per keletą savaičių ji su Kamile Kralikaite tapo pasaulio jaunimo (U23) čempione Bulgarijoje bei su Ugne Juzėnaite triumfavo pasaulio universitetų žaidynėse Kinijoje.
M. Kazlauskaitė prisipažįsta, kad tokios pergalės – tikrai svarbūs įvertinimai jos karjeroje, bet jų stengiasi per daug nesureikšminti, nes šie pasiekimai, nors iš aukščiausios prabos, yra jaunimo pirmenybėse.
„Šie pasiekimai suteikia motyvacijos nesustoti, siekti daugiau ir galbūt parodo, kad einu tinkama linkme. Jau kitais metais būsiu suaugusių amžiaus grupėje, tad šie laimėjimai – puikus jaunimo grupės „uždarymas“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė irkluotoja.
Kalbėdama apie planetos jaunimo pirmenybes, M. Kazlauskaitė prisiminė, jog pernai ji šiose varžybose pelnė sidabro medalį, tai suteikė papildomos motyvacijos užlipti ant aukščiausios pakylos laiptelio. Beje, jaunimo auksą ji su K. Kralikaite iškovojo irkluodamos pavienę dvivietę valtį, o universiadoje – jau porinę dvivietę.
„Šiais metais irklavau tik pavienio irklo valtyse (aštuonvietę, keturvietę, dvivietę), todėl įgavau daugiau patirties ir įgūdžių pavienių valčių klasėje. Mūsų su K. Kralikaite dueto stiprybė buvo atkaklus darbas siekiant to paties tikslo – aukso pasaulio jaunimo čempionate.
Kaip žinoma, irklavimo sporte, kalbant ne apie vienvietes valtis, labai svarbus yra irkluotojų tarpusavio ryšys. Reikalingi ne tik komandinio darbo įgūdžiai, bet ir gera komunikacija.
„Mes esame valties partnerės ir komanda irklavimo sporte“, – trumpai ryšį apibūdino M. Kazlauskaitė.
M. Kazlauskaitė irklavimu susidomėjo ne iškarto. Iš pradžių ji ketverius metus lankė lengvąją atletiką, bet po tų ketverių metų užsimanė pokyčių.
„Beieškodama kitos sporto šakos, M. Kazlauskaitė apie irklavimą sužinojo atsitiktinai. Pažįstamas irklavimo treneris jai davė Vilniuje dirbančio šio sporto specialisto Virgaudo Leknicko kontaktus.
„Susisiekiau su juo ir iškart pradėjau treniruotis. Jau nuo pirmų treniruočių sekėsi gerai, todėl įsitraukiau į irklavimą ir čia esu iki šiol. Irklavimas žavi tuo, jog sportuojame gamtoje, ant vandens, matydami gražius vaizdus ne tik Lietuvoje, bet ir stovyklose užsienyje“, – pasakojo M. Kazlauskaitė.
Sportininkė neslepia, kad irklavimas yra labai sunkus sportas – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Visgi į priekį ją veda pergalių alkis.
„Būna sunkių akimirkų, kai atrodo nebeturi jėgų nieko daryti. Tokiais momentais yra labai svarbus aplinkinių žmonių išklausymas, supratimas ir palaikymas. Minties mesti irklavimo niekada nebuvo, nes nesijaučiu dar viską padariusi. Žinojimas, jog dar turiu kur tobulėti, neleidžia sustoti ir siekti didesnių laimėjimų“, – pabrėžė Lietuvos irkluotoja.
Kaip jau minėta, M. Kazlauskaitė dvi paskutines savo pergales pasiekė su skirtingomis valtimis. Ir geriausi Lietuvos irkluotojai neretai keičia savo partnerius, valčių klases. Treneriai prieš kiekvieną sezoną dėlioja įvairius variantus, siekdami optimaliausių rezultatų.
M. Kazlauskaitė taip pat yra irklavusi įvairiose valčių klasėse.
„Visos jos yra skirtingos, bet ir panašios. Labiau išskirčiau porinį ir pavienį irklavimą. Kalbant apie varžybas, galiu ruošis ir dirbti bet kurioje iš jų, bet kartais norisi pairkluoti ir vienvietėje, o kartais smagu būna ir komandoje. Man svarbu, kad nenustočiau tobulėti ir mėgautis sportu“.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Lietuvos irklavimo federacijos
Penkioliktame Lietuvos diskgolfo čempionate – net šeši nauji čempionai