Šį sezoną kovos dėl Anglijos „Premier“ lygos titulo beveik nebuvo – „Man City“ šluoja visus ir nuo artimiausių persekiotojų ilgą laiką turi dviženklę persvarą. Bet praeityje įtemptos kovos dėl titulų netrūko, o anksčiau dominavusiai „Manchester United“ ekipai kiekvieną sezoną atsirasdavo vis naujų konkurentų kovoje dėl čempionų vardo. Siūlome pažvelgti į įnirtingiausias kovas dėl lygos titulo ankstesniuose sezonuose.
1994-1995 m.
Trečiajame moderniosios „Premier“ lygos sezone kova dėl titulo vyko tarp „Manchester United“ bei „Blackburn Rovers“ ekipų. Tai buvo paskutinysis sezonas, kuomet lygoje rungtyniavo 22 ekipos ir buvo žaidžiamos net 42 rungtynės per sezoną – tokia sistema iki šių dienų išliko visuose žemesniuose Anglijos divizionuose, tačiau ne pačiame aukščiausiame.
Sero Alexo Fergusono treniruojama „Manchester United“ viso sezono metu buvo įstrigusi antroje vietoje, į priekį praleisdama net 34 įvarčius lygoje tą sezoną pelnusio legendinio Alano Shearerio vedamą „Blackburn“. Visgi, likus keturiems turams iki sezono ir lyderiams turint solidžią aštuonių taškų persvarą, „United“ buvo sužaidę vieneriomis rungtynėmis mažiau ir įvykiai ėmė klostytis ne „Blackburn“ naudai. Per kitas trejas rungtynes buvo patirti du pralaimėjimai ir ekipa iš Mančesterio priartėjo iki kovinio dviejų taškų atstumo. Paskutinėse sezono rungtynėse abejoms komandoms žūtbūt reikėjo pergalės, tačiau nė vienai iškovoti jos nepavyko – „United“ išvykoje lygiosiomis sužaidė su „West Ham“, o lyderiai „Blackburn“ išlaikė poziciją net ir pralaimėję „Liverpool“ bei po 82-iejų metų pertraukos tapo Anglijos čempionais.
Kas žino, kaip būtų įvykiai susiklostę, jei ne to sezono „Manchester United“ anti-herojus Ericas Cantona, kung-fu stiliaus spyriu atakavęs faną tribūnoje ir už tai sezono viduryje užsidirbęs ilgas atostogas nuo futbolo. Prancūzas į aikštę grįžo tik 1995-ųjų spalį, o „Manchester United“ trečio iš eilės titulo neiškovojo.
1998-1999 m.
Septintajame moderniosios „Premier“ lygos sezone pamažu į lygą pradėjo atvykti treneriai iš visos Europos. Vienas pirmųjų – prancūzas Arsenas Wengeras, tuo metu jau trečius metus stovėjęs už Londono „Arsenal“ klubo vairo. Būtent jo treniruojama ekipa šį kartą buvo rimčiausia kandidatė neleisti „Manchester United“ iškovoti penktojo titulo.
Tačiau nepaisant puikios „Arsenal“ gynybos, kuomet buvo praleista vos 17 įvarčių sezone, „United“ išliko pirmoje vietoje iki pat 35-ojo turo, kuomet į nugarą kvėpavęs Londono klubas pagaliau aplenkė lyderius po triuškinamos pergalės prieš „Middlesborough“, rezultatu 1:6. „United“ tame pačiame ture sužaidė lygiosiomis su „Leeds“. Visgi, priešpaskutiniame ture ekipoms apsikeitus oponentais, „Arsenal“ suklupo išvykoję prieš tą patį „Leeds“, ekipa iš Mančesterio nugalėjo „Middlesborough“ ir sugrįžo į pirmąją vietą, kurios paskutiniame ture iš rankų neišleido.
Verta paminėti, jog abejos komandos tuo metu turėjo po du tvirtai išreikštus puolimo lyderius. „Manchester United“ į priekį vedė puolėjai Andy Cole‘as bei Ole Gunnaras Solskjaeras, „Arsenal“ – tuo metu vos dvidešimtmetis Nicolas Anelka bei olandas Dennis Bergkampas. Sutapimas, tačiau abu puolimo duetai sezone pelnė po 29 įvarčius.
2007-2008 m.
Naujajame tūkstantmetyje lygoje iškilo naujos ekipos, tačiau viršūnėje vis dar išliko „Manchester United“. Šį kartą jai iššūkį bandė mesti jau lygos titulu po rusų invazijos spėjusi pasidžiaugti Londono „Chelsea“, treniruojama klubo savininko Romano Abramovičiaus gero draugo, žydo Avramo Granto.
Visą sezoną trečioje vietoje praleidusi „Chelsea“ tik jo pabaigoje pakilo laipteliu aukščiau ir prisivijo lyderius „Manchester United“. 35-ajame ture abi ekipas skyrė vos trys taškai ir laukė susirėmimas „Stamford Bridge“ stadione, kur namų rungtynes žaidžia „Chelsea“. Savi fanai Londono ekipai padėjo ir ji šventė pergalę rezultatu 2-1. Lemiamą įvartį baigiantis rungtynėms nuo vienuolikos metrų žymos pelnė vokietis Michaelis Ballackas, realizavęs baudinį, kurį „uždirbo“ ranka sužaidęs varžovų saugas Michaelas Carrickas. Nepaisant pergalės, dėka geresnio įvarčių santykio viršūnėje išliko „United“.
Priešpaskutiniame ture komandoms pasidalinus po pergalę, „Chelsea“ reikėjo neklupti ir tikėtis, jog tai atsitiks varžovams, tačiau įvyko atvirkščiai. Paskutiniame ture Londono ekipa namuose sužaidė lygiosiomis su vienais autsaiderių „Bolton“ ir titulas dar vieną kartą atiteko Sero Alexo Fergusono ekipai.
Tiesa, šie du klubai tuo metu kovojo ne tik vietiniame fronte – Maskvoje vykusiame Čempionų lygos finale vėl išvydome „United“ bei „Chelsea“ dvikovą, tačiau ir vėl sėkmė šypsojosi Anglijos čempionams, kurie po baudinių serijos iškovojo ir prestižinį žemyno trofėjų.
Ekipų futbolininkų indėlis puolime itin skyrėsi – „United“ lyderiavo net 31 kartą lygoje pasižymėjęs Cristiano Ronaldo, „Chelsea“ – trigubai mažiau įmušęs Frankas Lampardas. Verta paminėti, jog bene trečdalį sezono Londono ekipa rungtyniavo be savo lyderio Didier Drogba, kuris susižeidė meniską ir 2007/08 metų sezone teįmušė vos aštuonis kartus „Premier“ lygoje. Afrikiečio trauma buvo vienas iš kertinių momentų, nulėmusių „Chelsea“ sezoną be trofėjų.
2009-2010 m.
Po dviejų metų įvykiai lygoje pernelyg nepakito – toliau karaliavo „Chelsea“ bei „Manchester United“ ir titulo kova vėl vyko tarp šių ekipų.
Visą sezoną lentelės viršūnėje praleidęs „Chelsea“ klubas, 31-ajame ture pajuto varžovų jėgą. Pastarieji laimėjo principinę dvikovą su „Liverpool“ bei vienu tašku aplenkė „Chelsea“, kurie tame ture išbarstė taškus rungtynėse su „Blackburn“. Visgi, turima trapia persvara ekipa džiaugėsi vos dvi savaites, kuomet grafikas ir vėl suvedė lyderius sezono pabaigoje. „Chelsea“ išvykoje šventė pergalę 2-1, o bene geriausią sezoną tuo metu žaidęs Wayne‘as Rooney dėl traumos negalėjo padėti ekipai. Anglas puikiai kompensavo į Madrido „Real“ išvykusio Cristiano Ronaldo netektį ir atseikėjo 26 įvarčius, tačiau dėl smulkios traumos jam teko praleisti tris rungtynes, tarp kurių buvo ir titulą nulėmusi dvikova su „Chelsea“, kurioje Rooney pakeitė bulgaras Dimitaras Berbatovas.
„Chelsea“ turėdama ne ką prastesnį lyderį Drogbą su 29 įvarčiais, po akistatos išliko pirmoje vietoje ir džiaugėsi „Premier“ lygos titulu. Per paskutiniąsias rungtynes ekipa tiesiog smaginosi – septynių bei aštuonių įvarčių persvara buvo sutraiškyti atitinkamai „Stoke“ bei „Bolton“ klubai, o pastaroji pergalė paskutiniame ture 8:0 nuo pat 1995-ųjų yra didžiausia pergalė lygos istorijoje, kuomet „Manchester United“ 9-0 sutriuškino „Ipswich Town“ ekipą.
2011-2012 m.
Neabejotinai įspūdingiausia kova dėl titulo visoje Anglijos lygos, o gal net ir viso futbolo istorijoje. Vėlgi, šios kovos kaltininkai buvo „Manchester United”, o jiems pirštinę metė garsūs kaimynai „Manchester City“. Būtent šis sezonas žymėjo naujos eros pradžią ir dar vieno naujo superklubo atsiradimą.
Stambios piniginės injekcijos iš artimųjų rytų sulaukę „Man City“, kaip ir „Chelsea“ tapo itin nemėgstamu klubu Anglijoje. Nepaisant to, klubas toliau ėjo tikslo link ir mažais laipteliais kas sezoną kilo į „Premier“ lygos viršūnę. 2011-2012 metų sezono metu ekipa pagaliau pradėjo tikėti, jog pavyks nutraukti kelis dešimtmečius trunkantį raudonosios Mančesterio pusės dominavimą, kuomet viso sezono metu „City“ išlaikė minimalią persvarą prieš antroje vietoje buvusius „United“. Įvykiai klostėsi puikiai iki pat 31-ojo turo, kuomet „City“ pradėjo barstyti taškus. Pralaimėjimai „Swansea“, „Arsenal“, lygiosios su „Stoke“ bei „Sunderland“ ekipą nustūmė į antrąją vietą ir iki pirmosios atsivėrė aštuonių taškų praraja. Tuomet atėjo „United“ eilė barstyti taškus.
Ekipa pralaimėjo „Wigan“ bei „Everton“, nesėkmingas buvo ir Mančesterio derbis, kuriame „City“ iškovojo pergalę 1:0 po tikslaus kapitono Vincento Kompany smūgio galva ir balansas buvo atkurtas. Likus dviems turams iki sezono pabaigos taškų kraitis buvo lygus, tačiau dėl geresnio įvarčių santykio pirmavo „City“.
Priešpaskutiniame ture abi komandos pasidalino po pergalę, ir laukė paskutinis turas, kuriame „United“ išvykoje susitiko su „Sunderland“, o „City“ namuose priėmė Londono „QPR“ iššūkį. „United“ iškovojo pergalę rezultatu 0:1 ir laukė naujienų iš „Etihad“ stadiono, kuriame vyko kova iki paskutinių sekundžių.
Sirgalius puikiai nuteikė rungtynes atidaręs Pablo Zabaleta įvartis, po kurio lentelės lyderiai pirmavo, tačiau antrajame kėlinyje sekė du „QPR“ įvarčiai, pasiuntę „miestiečius“ į nokdauną – pasižymėjo Djibrilis Cisse bei Jamie Mackie ir „City“ buvo jau besivejančių vaidmenyje ne tik rungtynėse, bet ir turnyrinėje lentelėje.
Sukurti ekipai iš Mančesterio nieko nepavyko iki pat pridėto teisėjo laiko, o viskas, kas įvyko po to, tapo vienareikšmiškai geriausiomis minutėmis klubo istorijoje. Per pridėtą laiką su trimis puolėjais Sergio Aguero, Mario Balotelli bei Edinu Džeko rungtyniavę „City“ sugebėjo išlyginti rezultatą, kuomet pastarasis bosnis po Davido Silvos kampinio įmušė galva kamuolį į vartus.
Tuomet įvyko 93:20. Per ketvirtą teisėjo pridėto laiko minutę atakavę „City“ įmušė pergalingą įvartį ir pavogė pirmą vietą iš pat kaimynų panosės. Tikslaus smūgio autoriumi tapo Sergio Aguero, o rezultatyvų perdavimą atidavė Balotelli, kuris jam buvo pirmasis sezone. Klubas po 44 metų iškovojo pirmąjį lygos trofėjų ir nutraukė „United“ dominavmą, kuris po Sero Alexo Fergusono išvykimo taip ir nepasikartojo.
Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Premier League
Tenisas – ir kūnui, ir sielai