Nuo žaidimo kartu su Kaka ir Fernando Torresu, iki persikėlimo į vos 35 tūkstančius gyventojų talpinantį miestą. Vienas garsiausių visų laikų Japonijos futbolininkų Keisuke Honda šią savaitę sudrebino Lietuvos futbolą ir apsivilko Marijampolės „Sūduvos“ marškinėlius. Ar prigesęs pasaulinis talentas dar įrodys savo vertę tarp vidutiniokų?
Profesionalo karjerą pradėjęs kadaise Arsene‘o Wengero treniruotame Nagojos „Grampus Eight“ klube Japonijoje, K. Honda tėvynėje rungtyniavo tik trejus metus iki 2008-ųjų, kai pradėjo savo tarpkontinentinę odisėją.
Japono karjera, išties, dvejopa – apipinta ir sėkmingų pasirodymų su nacionaline rinktine, ir slogių periodų klubiniame futbole.
Viename klube japonui išbūti ilgesnį laiko tarpą visos karjeros metu buvo sudėtinga – „Sūduva“ tapo jau 11-ąja saugo stotele.
2008-aisiais palikęs Japoniją ir prisijungęs prie aukščiausioje Olandijos lygoje rungtyniavusios Venlo VVV ekipos, K. Honda su olandais iškrito į antrą lygą, tačiau netrukus japonas savo puikiu žaidimu komandą sugrąžino aukštyn ir antrų metų Olandijoje pabaigoje persikėlė į Maskvos CSKA ekipą.
Daugkartinių Rusijos čempionų gretose K. Honda žaidė geriausią futbolą karjeroje. Vos prisijungęs prie ekipos 2009-ųjų pabaigoje, saugas kitų metų pradžioje ekipą ištempė į UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalį, kuriame CSKA nusileido būsimiems čempionams Milano „Inter“ rezultatu 0-2.
Tai buvo sėkmingiausia Maskvos klubo kampanija Čempionų lygos istorijoje, o K. Honda pademonstravo, jog šuolis iš Olandijos į aukščiausią lygį jam buvo savalaikis – tą sezoną japonas per 32 mačus sukūrė 11 įvarčių CSKA gretose.
Kiti du sezonai Rusijoje statistiškai buvo dar sėkmingesni, o aukščiausią klasę K. Honda tuo metu demonstravo ir Japonijos rinktinėje – 2010-ųjų pasaulio pirmenybėse išvedė rinktinę iš sudėtingos grupės ir aštuntfinalyje japonai tik po baudinių nusileido Paragvajui.
Karjeros kreivė žemyn
2013-aisiais Imperatorius Keisuke (tokią pravardę gavo dar Olandijoje) po ketverių solidžių metų paliko Maskvos CSKA ir persikėlė į „AC Milan“ ekipą. Tai neabejotinai ryškiausias pėdsakas K. Hondos karjeroje.
Bent jau Milano klubo istorijos ir reikšmės prasme. Žaidimo aspektu etapas Milane japono biografijoje atsirado ne laiku.
K. Honda į Italijos grandą atvyko jo stagnacijos metu, tuo metu ekipa vargiai įsipaišydavo tarp čempionato lyderių ir keleriems metams buvo tapusi pašaipų objektu dėl beveidės strategijos.
Nors Italijoje K. Honda futbolo paslapčių sėmėsi iš tokių vilkų kaip Kaka, Fernando Torresas, Mario Balotelli ar Michaelas Essienas, „Milan“ sudėtyje visus ketverius japono metus virė tikra suirutė, o pats saugas žaidimu neišsiskyrė.
Sėkmingiausias jam buvo 2014/15 m. sezonas, kai Italijos čempionate per 29 rungtynes šis sukūrė 11 įvarčių, tačiau „AC Milan“ finišavo vos 10-oje pozicijoje.
Paskutiniai K. Hondos blykstelėjimai tarptautinėje scenoje įvyko per pastaruosius du pasaulio čempionatus – 2018-aisiais rinktinė dar sykį iškopė iš grupės, o „Sūduvos“ naujokas tapo pirmuoju japonu istorijoje, įmušusiu trijuose pasaulio čempionatuose.
Galimybės Lietuvoje
Išvykdamas iš „AC Milan“ 2017-aisiais, K. Honda pradėjo klajoklio etapą – per penkerius metus japonas pakeitė net septynis klubus ir epizodiškai pažaidė Meksikoje, Australijoje, Olandijoje, Brazilijoje, Portugalijoje ir Azerbaidžane.
Žaisdamas Australijoje, japonas taip pat priėmė ir Kambodžos rinktinės pasiūlymą apsivilkti trenerio kostiumą ir iki šiol yra šios komandos vyriausiasis strategas.
O nuo 2017-ųjų besitęsiančios K. Hondos klajonės kurį laiką nepasiteisino – po rezultatyvių metų Meksikoje ir Australijoje nuvykęs į Olandiją ir Braziliją japonas jau nesiekė vietinių lygų žaidimo lygio ir atrodė blankiai.
Etape Azerbaidžane K. Honda pasiėmė tai, ko atvyko ir į Lietuvą – prie Baku „Neftči“ ekipos prisijungęs šių metų kovą, japonas iškovojo Azerbaidžano lygos trofėjų ir papildė asmeninę kolekciją dar viena taure.
Užkaukazėje japonas sužaidė septynerias rungtynes ir pridėjo du įvarčius.
Lietuvoje – identiška situacija. Iki sezono pabaigos lieka 10 mačų, o „Sūduva“ turi trijų taškų pranašumą prieš Vilniaus „Žalgirį“ ir žengia pirma.
Pirmoje spaudos konferencijoje teigęs, jog sportinei formai įgauti laiko prireiks, K. Honda, ko gero, sužais panašų skaičių mačų ir Lietuvoje, o įvarčiais taip pat gali prabilti.
Azerbaidžano ir Lietuvos futbolo pirmenybių lygis beveik identiškas, tad savo indėlį japonas turėtų įnešti. Viskas priklausys nuo jo paties sportinės formos.
Kalbant apie žaidimo stilių, saugas gali žaisti bet kuriame atakos flange ir lengvai adaptuojasi aikštėje. Geriausiais karjeros metais pasižymėjęs mobilumu ir tvirtu kūnu, K. Honda gali ir mušti pats, ir pristabdyti žaidimo tempą bei kurti progas komandos draugams.
Išskirti būtina ir japono darbo etiką bei žaidimą be kamuolio. K. Honda gali puikiai kurti erdves komandos draugams ir demonstruoti lyderio savybes, kaip kad nacionalinėje rinktinėje.
Garsėjantis puikiu baudos smūgiu, K. Honda pasižymi ir puikia strategija kolekcionuoti taures.
Pasaulyje nėra daug futbolininkų, kurie per vienerius kalendorinius metus iškovojo du lygos titulus, o japonas netrukus gali įsirašyti šį pasiekimą į savo biografiją, belieka tik sėkmingai finišuoti „Sūduvos“ gretose.
O Lietuvos futbolui tokio futbolininko pasirašymas ir tarptautinė reklama – tik į naudą.
Nepastebėtas toks K. Hondos karjeros žingsnis neliko. Mat japonas dabar savo kasdienybę nušviečia socialiniuose tinkluose.
Ketvirtį milijono prenumeratorių platformoje „Youtube“ turintis saugas ten reguliariai bendrauja su japonų auditorija, o savo kanale jau pranešė ir apie persikėlimą į Lietuvą – vaizdo įrašas sulaukė beveik 200 tūkstančių peržiūrų.
Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Scanpix
Unikalų bėgimą su septyniomis gamtos stichijomis nuspalvins ryškiausi Lietuvos didžėjai