Ilgametis Lietuvos vyrų rankinio rinktinės vartininkas Giedrius Morkūnas po ilgos karjeros užsienyje pastaruosius keletą metų žaidžia ten, kur ir pradėjo savo profesionalo kelią – Vilniaus „Šviesos-TOKS“ komandoje. Vis dar tęsdamas aktyvią karjerą, jis ėmėsi savo patirtį perteikti ir jaunimui – tapo treneriu.
„Kai visą gyvenimą tai darai, nelabai suvoki, kad gali būti kitaip. Kiekvieną dieną keliesi ir neturi kitų minčių, kaip vakare eiti į treniruotę“, – apie neblėstančią motyvaciją žaisti sakė 37-erių metų rankininkas.
Jis džiaugiasi sąlygomis Vilniuje, kur gali padėti savo mylimai komandai. Gerą dešimtmetį jis prieš tai praleido Islandijos ir Suomijos ekipose.
„Esu labai patenkintas, nes kur norėjau, ten ir grįžau. Čia karjerą pradėjau dar 2006 metais, todėl labai norėjosi grįžti į tą patį klubą. Ambicijos taip pat didelės – tapti Lietuvos čempionais. Pastaruosius keletą metų tą pavykdavo pasiekti, tik šie metai jau kitokie ir aukso neturėsime“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė G. Morkūnas.
Ketverius metus iš eilės šalies čempionais tapusius „Šviesos“ rankininkus šiemet sustabdė Klaipėdos „Dragūnas“, įrodęs savo pranašumą pusfinalyje.
„Mūsų komanda neina jaunyn, visiems darosi vis sunkiau. Kitos komandos atsinaujina, atsišviežina, todėl viskas pasikeičia. Šiemet išsikeltų tikslų nepasieksime, bet stengsimės bent bronzos medalius pasiimti“, – teigė G. Morkūnas.
G. Morkūnas jau ėmėsi ir daugiau veiklos, susijusiu su rankiniu. Jis tapo VMSM „Sostinės tauro“ rankinio treneriu ir ugdo jaunuosius sportininkus.
„Diena jau pilnai užimta. Dirbu dar ir Santaros gimnazijoje, todėl po mokyklos bėgu į sporto mokyklą, o po to – į savo treniruotę su „Šviesa“. 7-8 val. išeiname iš namų ir grįžtame 21-22 val. Ir taip daugmaž kiekvieną dieną, – teigė G. Morkūnas. – Darbas su vaikais nėra lengvas – juos reikia suvaldyti ir sukontroliuoti. Taip pat – išaiškinti naujus dalykus, kurių jie dar nesupranta. Kai pats visą gyvenimą tą darai, tai atrodo viskas aišku, bet tą perteikti vaikams nėra lengva. Kol kas pavyksta viską suderinti, darbais esu patenkintas, o kadangi turiu nemažai rankininko patirties, tai noriu tuo dalintis su jaunimu“.
Kalbėdamas apie potencialią trenerio karjerą, G. Morkūnas išlieka atsargus. Kol kas jis savęs, ateityje treniruojantį profesionalų klubą, nemato.
„Galbūt kaip vartininkų treneris, galėčiau ateityje dirbti profesionaliose komandose, bet kaip visos komandos vyr. treneriu savęs dabar neįsivaizduoju. Dar reikia daug metų padirbėti su vaikais, perimti vyresnius vaikus, žiūrėti kaip yra dirbama ir jaučiamasi. Kai pamatysiu kokie yra krūviai, emocinė būklė, tada paaiškės ar įmanoma trenerio darbu apsiimti profesionaliame lygyje“, – aiškino vartininkas.
Jis pats dar apie aktyvios karjeros pabaigą negalvoja.
„Sporto mesti dar nežadu. Kol sveikata ir galimybės leidžia, kol yra noras ir kol dar esu kažkam reikalingas, tai galėčiau sportuoti ne vienerius metus“, – sakė G. Morkūnas.
Pats G. Morkūnas iki šiol yra kviečiamas į nacionalinę komandą. Jis neslepia, kad Lietuvos veteranai vartininkai turi neblogą pamainą, todėl šioje pozicijoje didelių problemų nėra. Visgi bendrai visos Lietuvos rinktinės perspektyva atrodo niūriai.
„Su vartininkais prastai tikrai nėra. Aš jau galimai atsistatydinsiu, nes reikia užleisti vieną jaunimui. Visgi turime perspektyvaus jaunimo, kuris galės pakeisti mane ir kitą veteraną Vilių Rašimą. Matas Pranckevičius, Lukas Gurskis dar laisvai gali žaisti 10-12 metų. Sudėtingesnė situacija su kitų pozicijų žaidėjais, nes neaišku, kas pakeis dabartinius lyderius. Ryškaus ir gero jaunimo pastaruoju metu nesimato, todėl trenerių lauks dilema kuo pakeisti ilgamečius rankininkus“, – kalbėjo G. Morkūnas.
Lemiamas rungtynes dėl patekimo į Europos čempionatą Lietuvos rankininkai žais namuose su Slovėnija ir išvykoje su Šiaurės Makedonija.
„Šansų nėra labai daug. Slovėnai yra labai stiprūs ir su jais žaisti bus labai sunku. Su makedonais žaisime išvykoje, todėl ten gali būti dar sunkiau. Dėl to kelias link čempionato yra labai sudėtingas. Visgi jeigu visi susirinksime ir per trumpą laiką susidirbsime bei susižaisime, tada tikrai galima galvoti apie patekimą į Europos čempionatą“, – svarstė G. Morkūnas.
Tekstas; Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Vilniaus „Šviesa“ klubo
Dalykai, kurių galime pasimokyti iš parolimpiečių – 2 dalis