Prieš prasidedant 2024 m. vasaros olimpinėms varžyboms Paryžiuje, žurnalistas Ericas Spitznagelis pakalbino keletą jose dalyvausiančių sportininkų ir paprašė jų pasidalyti savo asmeninės motyvacijos paslaptimis.
Esminis „Kodėl?“
Vienas labiausiai sporto elgsenos mokslininkus dominančių klausimų yra vadinamasis „Kodėl?“ – t. y. kas motyvuoja atletus sportuoti. „Kai žmonės savęs klausia „Kodėl?“, jie geriau supranta savo veiksmų prasmę ir tai yra viena geriausių mūsų motyvavimo priemonių“, – sako mokslų daktarė, Čikagos universiteto profesorė, elgesio psichologė Ayelet Fishbach. „Atsakydami į šį klausimą galime padėti sau laikytis disciplinuoto treniruočių režimo“.
Tad žurnalistas E. Spitznagel paprašė A. Fishbach ir Katie Heinrich, Kanzaso valstijos universiteto treniruočių elgesio mokslo docentės, paaiškinti, kodėl jo kalbintų sportininkų motyvacijos sistema yra tokia veiksminga.
Plaukikas Caelebas Dresselis
Septyniskart olimpinio aukso medalio laimėtojas 27-erių C. Dresselis pripažįsta, kad kartais būna dienų, kada jis mieliau pasiliktų lovoje nei eitų į sporto salę.
„Tada aš primenu sau, kad iššūkiai yra sėkmės dalis“, – tikino atletas. „Primenu sau visą sunkų darbą, kurį įdėjau, ir tai, kaip toli nuėjau. Žinau, kad kiekvieną dieną turiu galimybę tapti geresniu, nei buvau vakar, ir tai verčia mane atiduoti visas jėgas bei peržengti savo ribas“.
Kodėl tai veikia? K. Heinrich tai vadina vidine motyvacija. „Mes galime daug ko pasimokyti iš Caelebo. Pavyzdžiui, užuot sutelkę dėmesį į tikslą, susitelkite į tai, kad kiekvienas kasdienis mitybos pasirinkimas būtų kuo sveikesnis. Pradėkite mėgautis pokyčių kelione, o ne galvokime apie jos tikslą“ – teigia ji.
C. Dresselis šiemet Paryžiuje iškovojo du aukso medalius estafetėje 4×100 m laisvuoju stiliumi ir 4×100 m mišrioje estafetėje. Jis taip pat iškovojo sidabro medalį 4×100 m kompleksinėje estafetėje.
Fechtuotojas Nickas Itkinas
N. Itkinas, pradėjęs fechtuotis 7-erių, olimpinėse žaidynėse debiutavo 2020 m., kur vyrų komandinėje rungtyje iškovojo bronzos medalį. Į Paryžių jis išvyko kaip 1-ąją vietą pasaulyje užimantis fechtuotojas.
24-erių vaikiną motyvuoja dalykas, dėl kurio dauguma žmonių kaip tik nori baigti sportuoti:
„Man patinka skausmas, ypač kai noriu pasiduoti“, – sako jis. „Manau, kad sunkumo akimirkos tave stiprina. Prisimenu, kai buvau jaunesnis, teko pereiti per tas sunkias situacijas ir tai padarė mane tokiu sportininku, koks esu šiandien. Man patinka galvoti apie visus kitus sportininkus, besitreniruojančius tuo pačiu metu kaip ir aš, ir jaučiu, kad negaliu sau leisti, kad jie mane aplenktų“.
Kodėl tai veikia? „Nickas supranta, kad, užuot vengę diskomforto, turėtume jo ieškoti“, – teigia A. Fishbach. „Jis yra teisus – norint pasiekti asmeninį augimą, reikia dažniau patirti diskomfortą. Be to, žmonės, kurie reguliariai sportuoja, geriau toleruoja skausmą nei tie, kurių gyvenimo būdas yra sėslus“.
Šiemet Paryžiuje N. Itkinas iškovojo bronzos medalį vyrų grupės individualiose varžybose.
Daugiau įkvepiančių atletų istorijų skaitykite kitą savaitę straipsnio tęsinyje.
Pagal užsienio spaudą parengė Karina Vladičkė
Šaltinis: webmd.com
Nuotraukos: Scanpix
Bgirl Nicka: „Mes visi esame nugalėtojai, nes darome tai, ką mylime ir mėgaujamės tuo“