2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Tokijuje bus nauja sporto šaka – laipiojimas. Tapęs olimpiniu sportu laipiojimas milžiniškais žingsniais ėmė populiarėti visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuvoje.
Lietuvos laipiojimo sporto federacijos ryšių su visuomene atstovė Milda Koreivaitė papasakojo apie šią Lietuvoje dar tik ieškančią savo nišos sporto šaką ir jos ypatybes.
Kokios yra laipiojimo rūšys ir kurios iš jų populiariausios Lietuvoje?
Laipiojimas gali būti skirstomas į lipimą dirbtinio reljefo laipiojimo salėse ir laipiojimą gamtoje. Dirbtinio reljefo laipiojimo salėse pagal lipimo specifiką išskiriamos trys pagrindinės laipiojimo sporto rungtys – greituminio lipimo, sudėtingo ir uolakopos, dar vadinamos „boulderingu“. Būtent šiose trijose rungtyse sportininkai varžysis 2020 m. olimpinėse žaidynėse.
Gamtoje populiariausios laipiojimo rūšys yra „boulderingas“, sportinis laipiojimas uolomis, kelių virvių maršrutai ir tradicinis laipiojimas.
Greituminio lipimo disciplinos specifika – kuo greičiau užlipti standartizuota trasa laipiojimo sienele į viršų. Šiuo metu greituminio lipimo į standartizuotą 15 metrų sienelę pasaulio rekordas yra 5,48 sek.
Sudėtingumo rungtis išsiskiria tuo, kad čia lipami ilgi maršrutai, naudojantis virvėmis bei specialia įranga lipančiojo saugumui užtikrinti. Sudėtingumo maršrutai dažniausia susideda iš 40–60 laipiojimo kybių (dirbtinių atbrailėlių, už kurių laikomasi lipant). Ši laipiojimo sporto disciplina reikalauja ištvermės, gebėjimo atrasti efektyviausią trasos įveikimo būdą ir mokėjimo greitai atsigauti pavargus.
„Boulderingo“ specifika – lipamos skirtingo sudėtingumo trumpos trasos, sudarytos iš 5–12 kybių ant neaukštos 3–4 metrų dirbtinės sienutės. Lipančiųjų saugumą užtikrina specialūs minkšti čiužiniai. „Boulderingo“ trasos priverčia lipančiuosius pademonstruoti jėgą bei precizišką techniką – tiksliai uždėti kulną, užbėgti formomis ant sienos, atlikti sudėtingą šuolį.
Gamtoje „boulderingo“ gerbėjai lipa sudėtingas kelių judesių trasas ant įprastai 3–5 metrų aukščio akmens riedulių, tokių kaip Puntuko akmuo. Lipimo sudėtingumas sukuriamas skirtingo dydžio bei formų akmens atbrailomis.
Sportinis laipiojimas uolomis – tai lipimas trasomis į 10–35 m aukščio uolą naudojantis virvėmis ir uoloje įtvirtintais saugos taškais. Tradicinis laipiojimas – tai laipiojimas uolomis maršrutais be įtaisytų stacionarių saugos taškų.
Pati populiariausia laipiojimo sporto rungtis Lietuvoje – „boulderingas“. Pirmosios uolakopos laipiojimo salės buvo atidarytos prieš 15 metų. Palyginti su kitų laipiojimo rūšių sporto bazėmis, „boulderingo“ sporto bazę įrengti mažiausiai sudėtinga, todėl ilgą laiką tai buvo vienintelė laipiojimo sporto rūšis, kultivuojama Lietuvoje. Maždaug prieš penkerius metus atsirado pirmosios sporto bazės su aukštomis sienomis, kuriose galima išbandyti kitas laipiojimo rūšis – sudėtingumą bei greituminį lipimą.
Kiek žmonių Lietuvoje užsiima laipiojimo sportu? Ar pajutote pagyvėjimą, jam tapus olimpiniu sportu?
Yra apie 2–3 tūkst. sportuojančiųjų. Žinoma, šis skaičius kiekvienais metais kinta, o laipiojimui tapus olimpiniu sportu žmonių smarkiai padaugėjo. Vien šiais metais duris atvėrė du nauji laipiojimo centrai, senieji taip pat plėtėsi – tai rodo, kad susidomėjimas šiuo sportu labai sparčiai didėja.
Kokios sąlygos sportuoti Lietuvoje?
Pagrindiniai laipiojimo centrai yra didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat yra pavienių dirbtinio laipiojimo reljefo sienų Jonavoje, Tauragėje. Šiuo metu sąlygos sportuoti sparčiai gerėja – daugėja laipiojimo centrų bei aukštų sienų, laipiojimo salės plečiasi, įsigyjama naujų, modernių laipiojimo kybių, sporto bazė Vilniuje turi sertifikuotas automatines apsaugos sistemas, kurių reikia greituminio lipimo disciplinai. Tačiau šiuo metu vis dar trūksta sporto centrų, kuriuose būtų gerokai aukštesnių – 15–25 m aukščio sienų. Taip pat Lietuvoje dar nėra standartizuotos greituminio laipiojimo sienos bei kybių. Smarkiai šoktelėjus susidomėjusiųjų šiuo sportu skaičiui pajutome laipiojimo sporto specialistų trūkumą, todėl esame numatę juos rengti bei sertifikuoti.
Inventorius
Lipimui reikalinga įranga priklauso nuo rungties. Mažiausiai įrangos reikia „boulderingo“ disciplinai – tik specialių laipiojimo batelių bei magnezijos (kreidos miltelių, skirtų rankų drėgmei sugerti). Tiesa, užsiimti uolakopa gamtoje dar reikia kelių sulankstomų ir nešiojamų čiužinių bei lipimo partnerio, kuris pasaugotų. Lipant sudėtingumo maršrutus į aukštį ant dirbtinės sienelės ar į uolas dar reikia virvės, apraišų, saugojimo įtaiso, karabinų, atotampų. Užsiimant tradiciniu laipiojimu lipančiojo saugumui užtikrinti naudojami kaiščiai. Laipiojimo sportui specifinės aprangos nereikia, tinka bet kokia sportinė patogi apranga.
Tekstas: Dominykas Genevičius
Nuotraukos: LLSA, „Scanpix“
Simas Bertašius: „Dabar juos gerbiu dar labiau“