Dėl pandemijos susijaukusius 2020-uosius šalies gimnastai baigė skambiai – svarbiomis pergalėmis Europos čempionate. Be istorinį auksą Lietuvai iš Turkijoje vykusių varžybų parvežusio olimpiečio Roberto Tvorogalo, jaunimo grupėje medalius skynė Gytis Chasažyrovas. Iš kur toks šio sporto pakilimas?
„Mano akimis, tai lėmė įvairių dalykų visuma: federacija labai aktyviai dirba ir mumis rūpinasi, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Vilniaus miesto sporto centro dėka įsigijome naujų prietaisų, važiavome į treniruočių stovyklas, varžybas užsienyje, kilo ir trenerių kvalifikacija“, – sako dabartinių gimnastų rezultatų kalvis, Roberto Tvorogalo treneris Jevgenijus Izmodenovas ir vardija talentingiausius, šiandien daugiausiai pasiekusius sportininkus: Kaune puikiai tobulėja ir su kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes jau turinčiu Robertu konkuruoja Tomas Kuzmickas, Vilniuje auga G. Chasažyrovas, metų pabaigoje Europos jaunimo čempionate Lietuvai laimėjęs auksą laisvuosiuose pratimuose ir sidabrą – pratimuose ant arklio.
Dešimt metų treneriu dirbantis pats buvęs gimnastas J. Izmodenovas nemano, kad dabar atėjo ypatingas laikas ar užaugo itin talentingų atletų karta. Gabių vaikų yra visais laikais, tačiau anksčiau taip palankiai į krūvą nesukrisdavo visos aplinkybės, gal ir treneriai neturėdavo palankių sąlygų dirbti ir įkvėpti jaunimą, taikė kitokias darbo metodikas. „Tiesiog anksčiau sistema neveikė taip, kaip šiuo metu“, – aiškina J. Izmodenovas. Kalbėdamas apie talentus, kuriuos sutinka salėje, jis, žinoma, išskiria R. Tvorogalą, kuris prieš penkerius metus jau buvo susiruošęs gimnastiką mesti: „Tuo metu praradome nemažai gabių sportininkų, nes neturėjome dabartinių sąlygų, pinigų, abejojome dėl ateities, ne visada galėjome vykti į treniruočių stovyklas užsienyje. Pasikalbėjome su Robertu, pasiūliau jam dirbti kartu – anksčiau jis sportavo su treneriu Aleksandru Filatovu. Krizę įveikėme, jo meistriškumas ir rezultatai ėmė gerėti, patekome į 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, tai buvo didžiulė motyvacija eiti pirmyn. Dabar, kai viskas įsivažiavo, Robertui ir pačiam norisi eiti į salę, sportuoti. Jis žino, dėl ko tą daro. O rezultatai šiandien – tiesiog fantastiški.“
„Dar yra kur kilti“, – kukliai savo pasiekimus vertina pats olimpietis R. Tvorogalas. Parvežęs į Lietuvą pirmąjį Europos čempionato auksą, jis ilgai nesiilsėjo – pakako Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpio. Jam prabėgus, Robertas vėl šešias dienas per savaitę treniruojasi, tris iš jų sporto salės slenkstį mina dusyk – rytą ir vakare. „Į gimnastiką vaikystėje atvedė mama, – kažkas jai tą patarė. Tad pats sporto net nesirinkau. Paskui paauglystėje turėjau minčių gal žaisti futbolą ar krepšinį, bet buvo gaila mesti gimnastiką – jai jau buvau skyręs daug metų. Paskui prieš šešerius metus savo jėgomis suabejojau ir vėl, bet kažkaip viskas apsivertė į gerą. Kodėl? Gal su amžiumi surimtėjau, suaugau? Be to, buvo labai svarbu patekti į olimpiadą. Dabar – ir į antrą. Tikimės, Tokijo žaidynių nebenukels“, – kalba Robertas. Mėgiamiausia jo gimnastikos rungtis – lygiagretės, labiausiai nepatinkanti – pratimai ant skersinio: „Jie atima daugiausia jėgų, daugiausia skausmo ten būna. Ir programa sudėtingiausia.“ Tačiau įdėtos pastangos ir patirtas skausmas atsipirko – Turkijoje vykusiame Europos čempionate būtent pratimuose ant skersinio jis iškovojo aukso medalį, o pratimų ant lygiagrečių finale laimėjo bronzą.
Geriausias šalies gimnastas norėtų turėti daugiau stiprių treniruočių partnerių ir konkurentų. „Kol dabartinis jaunimas užaugs, aš jau pasensiu“, – juokiasi su kauniečiu T. Kuzmicku ir jaunesniu vilniečiu G. Chasažyrovu besivaržantis Robertas.
Kad būtų lengviau auginti gimnastikos žvaigždes – konkurentus olimpiečiui, treneriai svajoja apie naują pasaulinius standartus atitinkančią salę. Sportinės gimnastikos pratyboms tiktų angaras ar buvusi industrinė erdvė: svarbu, kad lubos būtų bent dešimties metrų aukštyje. Taip pat reikalinga ir speciali duobė, kuri leidžia jaustis saugiai atliekant pratimus ir sumažina traumų riziką. „Tik tokioje erdvėje galėtume sustatyti visus mūsų sporto šakai reikalingus prietaisus ir mokytume būtinų gimnastikos elementų“, – aiškina J. Izmodenovas. Kol kas gimnastai treniruodavosi salėje Kauno gatvėje, kuri dabar remontuojama. Ir po remonto ji vis tiek neatitiks visų tarptautinių reikalavimų. „Svarbu, kad ir toliau pakaktų lėšų važiuoti į varžybas ir stovyklas užsienyje. Mūsų sporto šakoje tai labai reikšminga“, – sako antroms olimpinėms žaidynėms su savo auklėtiniu besiruošiantis treneris. Artimiausias svarbus Lietuvos gimnastų startas – Europos čempionatas – jau pavasarį.
Tekstas: Laimos Stundžaitės
Nuotraukos: iš Lietuvos gimnastikos federacijos Facebooko
Biatlonininkų estafetė pranoko olimpinius čempionus, Tomas Kaukėnas – tarp geriausiųjų