Dalintis „Hop! Ir šokam!“

Hop! Ir šokam!

Šitas šokis net didžiausią paniurėlį priverčia šypsotis. Kelnės iki kauliuko, ploni kaklaraiščiai, pūsti merginų sijonėliai – tai yra stilius, gyvenimo būdas ir aktyvus laisvalaikis dviese. Atsiradęs trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje Niujorke, jis, sakoma, nugalėjo Didžiąją depresiją. „Šiais nebendravimo laikais lindihopas moko žmones bendrauti“, – įsitikinę klubo „Lindyhop.lt“ nariai Martynas Balčiūnas ir Tadas Vasiliauskas.

Martynas pasakoja, kad pas mus lindihopas pradėtas šokti Klaipėdoje. Apie 1994-uosius iš Švedijos jį parsivežė profesionalus šokėjas Ichtiandras Veliulis. Klaipėdoje jis įkūrė šokių klubą „Čarlis“ ir ėmė mokyti vaikus. Netrukus šokis „užkabino“ vilnietį šokėją Aurimą Petrevičų-Mixą, šis subūrė pirmąją grupę, o prieš 13 metų buvo įkurtas klubas „Lindyhop.lt“.

„Pradėjome šokti Vilniaus mokytojų namuose, – prisimena Martynas. – Kažkas iš mūsų kompanijos pasiūlė, nuėjome visi kartu. Ir likome.“ „Mokiausi KTU gimnazijoje Kaune, dvyliktoje klasėje. Per šimtadienį nusprendėme surengti lindihopo pasirodymą, surinkome klasiokų grupę – „užsikabinau“. Mūsų mokykloje daug kas šoko lindihopą“, – savo istoriją pasakoja Tadas.

Sakoma, kad lindihopas – intelektualų šokis. Ar tiesa?

Martynas: Mėgstu sakyti, kad lindihopą šoka arba gykai (techninius mokslus mėgstantys moksliukai) arba frykai (keistuoliai, kurie elgiasi ne taip, kaip visi).

Tadas: Galbūt todėl, kad intelektualia veikla užsiimantys žmonės tiesiog nori pajudėti, neturėdami pretenzijų tapti sportininkais. Ypač kai pamato šokius parkelyje pagal ramią muziką. Juk ne visi „lindihoperiai“ atlieka sudėtingus triukus.

Martynas: Vienas mano bičiulis, kuris rengė Lietuvos breiko čempionatus, juokaudavo, kad lindihopas yra pasityčiojimas iš kitų šokių: paimi ir padarai šokį juokingą.

Iš tiesų juk šypsena – neatsiejama šio šokio dalis…

Martynas: Šis šokis – draugiškumo burbulas. Mes mokome žmones bendrauti, užtat jis – socialus. Koks paradoksas: gyvename tokioje laisvėje, o tokio vienišumo pasaulyje dar nėra buvę.

Tadas: Anksčiau šokis buvo populiarus laisvalaikio leidimo būdas – toks pat populiarus, kaip dabar sėdėti su puodeliu kavos rankoje kokioje nors kavinėje. 80 procentų žmonių anuomet sekmadieniais eidavo į parką šokti pagal orkestro muziką. Mane labiausiai žavi galimybė pabūti su kitais, šis šokis yra tikras.

Norite pasakyti, kad visi lindihopo šokėjai išmoksta triukus? Versti savo partneres per galvas?

Tadas: Vieni juos daro, kiti – ne. Vieni tampa šokių mokytojais, kiti – ne. Vieniems tai – tik hobis, kitiems lindihopas yra visas gyvenimas.

Martynas: Jau vienuolika metų dirbu šokių mokytoju. Anais laikais, kai nebuvo televizijos ir interneto, lindihopo šokėjai uždirbdavo iš šou. Jie buvo labai populiarūs, juos kviesdavo į geriausias koncertų sales, didžiausius šou, jie kurdavo choreografiją filmams, koncertams. Dabar daugelio profesionalių šokėjų duona yra privačios pamokos, iš pasirodymų nedaug uždirbsi. Kai lindihopas atsirado Vilniuje, apie retro kultūrą mažai kas kalbėjo. Šiandien tai populiaru, madinga.

Tadas: Ir vis dėlto pasirodymų, varžybų nėra labai daug, kur kas daugiau žmonių šoka tiesiog savo malonumui. Kartą per metus vyksta lindihopo pasaulio ir Europos čempionatai, taip pat yra populiarių savaitgalio festivalių, juose ir mokoma šokti, ir vyksta varžybos, vakarėliai. Praėjusį spalį Londone teko dalyvauti Europos čempionate. Varžybos daugelyje grupių čia vyko nuo ryto iki vakaro. Teisėjų komisija šokius vertino pagal tam tikras taisykles. Mudu su partnere Ana Umnova dalyvavome keliose rungtyse. Improvizacijos rungtyje likome ketvirti, partnerių pasikeitimo rungtyje aš užėmiau trečiąją vietą, o partnerė parsivežė aukso medalį.

Martynas: Pasaulio ir Europos čempionatuose yra komisijos, o paprastose varžybose nugalėtojai dažniausiai išrenkami suskaičiavus žiūrovų balsus. Kurie labiausiai mėgstami, kuriuos palaikydami visi rėkia, tie ir laimi.

Ką duoda pergalė? Pliusą trenerio biografijoje ir brangesnes pamokas?

Tadas: Paprastai į varžybas važiuoji labiausiai dėl savęs – kad pamatytum kitus, išmoktum naujų dalykų, patobulėtum. Dideli šokėjų susibūrimai įkvepia.

Kiek šiandien Vilniuje yra „lindihoperių“?

Martynas: Pradėjome vos keli žmonės, šiandien mūsų – keli šimtai. Lietuvoje yra trys lindihopo klubai, juose šoka žmonės nuo šešerių iki aštuoniasdešimt šešerių metų. Vyksta pasirodymai, renginiai, koncertai. Daugeliui iš mūsų lindihopas tapo gyvenimo būdu ir stiliumi.

Martyno ir Tado klubas http://www.lindyhop.lt/

Štai kaip jie šoko anuomet


Frankie Manning – svingo ir lindihopo legenda

O taip jie šoka dabar:

[alert color=”violet”]Istorija

1927 metais lakūnas Charlesas Lindberghas pirmą kartą pasaulio istorijoje vienviečiu lėktuvu perskrido Atlantą. Laikraščių antraštės skelbė: „Lindberghas peršoko vandenyną!“ – „Lindbergh Hops the Ocean!“ Nuo to įvykio praėjus metams, Niujorko klube „Manhattan Casino“ prasidėjo šokių maratonas. JAV sveikatos apsaugos ministerija nusprendė jį uždrausti. Buvo iškviesta policija, subėgo reporteriai. Negalėdami atitraukti akių nuo juodaodžio šokėjo Snowdeno, jie paklausė: „Kaip vadinasi šitas šokis?“ „Lindy hop“, – atšovė tas ir visiems laikams pakrikštijo šokį, jungiantį Afrikos ir Europos tradicijos.

Trečiojo dešimtmečio pradžioje lindihopą labiausiai išgarsino Harleme esantis „Savoy Ballroom“ naktinis klubas, kuriame tilpo apie keturis tūkstančius lankytojų. Šokiai čia nenutrūkdavo nė minutės, grojo gyvi orkestrai, klubo lankytojų nejaudino šokėjų odos spalva, tik tai – kaip moki šokti.

1933 metais pirmą kartą atliktas triukas, kuris pavertė lindihopą patraukliausiu šokiu, – lindihopo žvaigždė Frankie Manningas į orą iš metė savo partnerę Fridą Washington.

Lindihopas ypač išpopuliarėjo 1935-aisiais, kai buvo pristatytas Niujorko šokių čempionate. Dar po šešerių metų šokėjas Deanas Collinsas pasirodė filme „Let’s Make Music“. Kinas šokį padarė dar populiaresnį, jo saulė nusileido tik po Antrojo pasaulinio karo – lindihopas ir svingas tapo senamadiški.

Šokio atgimimas prasidėjo 1985 metais Niujorke, kai buvo įkurta Svingo šokių asociacija, o garsusis šokėjas Frankie Manningas vėl ėmė mokyti lindihopo.

1996-aisiais pasirodęs kino filmas „Swingers“ neosvingą vėl pavertė masiniu judėjimu. 1999-aisiais su 1700 svečių buvo atšvęstas Frankie Manningo 85-metis. Jubiliatas paeiliui šoko su 85 geriausiomis pasaulio lindihopo šokėjomis.

Švedijoje beprotiško populiarumo sulaukė kasmetės lindihopo vasaros stovyklos „Herräng Dance Camp“, iš jų lindihopas pasklido po visą Europą.

2016-ųjų stovykla: https://www.herrang.com/[/alert]

Tekstas – Laisvės Radzevičienės
Nuotraukos – lindyhop.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Atskleisk vasaros paslaptį – laimėk riedučius

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį