Dalintis „H. Žustautas: „Jei sportininkas yra pasiruošęs fiziškai, jis pasiruošęs ir psichologiškai““

H. Žustautas: „Jei sportininkas yra pasiruošęs fiziškai, jis pasiruošęs ir psichologiškai“

25-erių Lietuvos kanojininkas, pasaulio čempionas Henrikas Žustautas teigia, kad šiuo metu varžybose dalyvauja vos ne perpus mažiau nei tada, kai dar priklausė jaunimo iki 23 m. amžiaus grupei. Deja, prekinio ženklo „Helly Hansen“ ambasadorius dėl to daugiau laisvo laiko neturi – treniruotės ir toliau užima vos ne 10 mėnesių per metus. Tačiau laisvi sekmadieniai Henrikui yra šventas reikalas – jų metu sportininkas tinginiauja ir laiką leidžia lėtai.

Prieš pusantrų metų, kai trejus metus iš eilės laikėtės Europos stipriausiųjų trejetuke, teigėte, kad, deja, ilgai džiaugtis išsvajotu medaliu ne visada būna laiko, nes nespėjus praeiti vienoms varžybos, jau gyvenate kitomis. Ar jūsų tempas vis dar toks pat aktyvus? 

Kai išėjau iš jaunimo iki 23 m. amžiaus grupės, mano varžybų skaičius sumažėjo beveik perpus. Seniau dalyvaudavau dvejose Europos ir pasaulio čempionatuose per vasarą, dabar – per sezoną dalyvauju viename arba dvejuose pasaulio taurės etapuose, Europos ir pasaulio čempionatuose, taip pat keliose varžybose Lietuvoje. Seniau tarp varžybų iš tiesų nelabai spėdavau pasitreniruoti, reikėdavo tik palaikyti sportinę formą, dėl ko sezono pabaigoje visada pritrūkdavau sėkmės. Dabar, panašu, kad į sezono pabaigą svarbiausiems startams būnu geriausiai pasiruošęs.

Jei turite laisvo laiko, ką tuo metu veikiate?

Laisvo laiko vis tiek turiu nedaug. Per visus metus sau leidžiu vos 2-3 sav. be sporto. Tą laiką skiriu šeimai ir poilsiui. O šiaip visada turiu laisvą sekmadienį, kurio metu pusę dienos su žmona tiesiog kartu žiūrime įvairius filmus bei serialus. Jei lauke šiltas oras, mėgstame išeiti į mišką ar parką pasivaikščioti, taip pat susitikti su artimaisiais bei draugais, su kuriais gan retai susitinku dėl įtempto treniruočių plano.

Galbūt domitės kokiomis nors kitomis sporto šakomis?

Tikrai domiuosi įvairiomis sporto šakomis, ypač tomis, kuriuose turime neblogų sportininkų – net stengiuosi stebėti varžybų tiesiogines transliacijas. Daug laiko tam skiriu žiemą, kai nevyksta mano sporto šakos čempionatai. Labiausiai mane domina invidualios sporto šakos, tokios kaip: bėgimas, disko metimas, irklavimas, plaukimas ar pan. Taip pat stebiu Eurolygos pasirodymus.

Kalbant apie sportą, nuolat pabrėžiamos dvi sportininko savybės – fizinis ir psichologinis pasiruošimas. Kaip manote, varžybos dažniau pareikalauja psichologinės ar fizinės ištvermės?

Mano asmenine nuomone, jei sportininkas yra fiziškai 100% pasiruošęs, tai jis bus gerai pasiruošęs ir psichologiškai. Bet jei jis nesijaučia fiziškai užtikrintas, tada prasideda abejones, nepasitikėjimas savimi ir pan. Jei žinai, kad kasdien per treniruotes atidavei visą save ir padarei viską pagal planą, tada ir psichologiškai būsi visiškai pasiruošęs. Kai per treniruotes reikia tą pačią distancija įveikti 10 kartų ir jau vidury treniruotės nebeturi jėgų, va tada ir ugdosi ne tik fizinė, bet ir psichologinė ištvermė.

Jei ne kanojos irkluotojas, tai kas?

Geras klausimas (juokiasi). Tikrai neįsivaizduoju. Jei vaikystėje nebūčiau pradėjęs sportuoti ir pasiekęs aukštesnių rezultatų, bijau, kad dirbčiau užsienyje kokį nors fizinį darbą. Sportas davė daug disciplinos ir išmokė siekti užsibrėžtų tikslų. Todėl dabar turiu bakalauro diplomą ir galėčiau dirbti treneriu ar mokytoju.

Teko skaityti, kad jaunystėje kartu su kolegomis treniruodavotės net esant minus dvidešimčiai laipsnių šalčio, o į treniruočių vietą Elektrėnuose važiuodavote nuolat susigrūdę: kartą – net šešiolika žmonių dvylikos vietų automobilyje. Kai pradėjote profesionalią karjerą, situacija kur kas pasitaisė. Kaip manote, ar esate komforto vergas? 

Tikrai taip ir būdavo – vasario mėnesį važiuodavom vos ne kasdien į Elektrėnus susispaudę 9 vietų autobusiuke, kad kelionė būtų pigesnė. Irkluodavom, esant minusui ir tai mus darė laimingus (šypsosi). Dabar, kai turim finansavimą ir galime važiuoti į įvairias vietas, vis tiek nesirenkam tik komfortiškas sąlygas – taip grūdinamės prie įvairių situacijų.

Atskleiskite 5 dalykus, darančius Jūsų gyvenimą patogesniu.

  1. Telefonas, kurį naudoju kasdieniam bendravimui, ypač – kai esu išvykęs į užsienį.
  2. Automobilis, kuriuo taip pat nemažai naudojuosi, nes taip sutaupau laiko tarp treniruočių.
  3. Televizorius – laisvu laiku labai mėgstu žiūrėti įvairius filmus ir serialus.
  4. Kavinės – kai nesuspėju namie pasidaryt pietų, o dienos metu turiu nemažai planų, užsuku kur nors skaniai ir įvairiai pavalgyti.
  5. Sporto stovyklos Trakuose vasaros metu, nes galiu bet kada po treniruotės grįžti į namus Vilniuje pas žmoną ir taip skirti jai daugiau laiko.Viktorija visada mane palaiko ir laukia, kol esu išvykęs.

Kalbino: Karina Sėrikova
Nuotraukos: iš asmeninio Henriko albumo, Sportland

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Dėl olimpinės svajonės aukoja viską

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį