Talentingas Lietuvos futbolininkas Kipras Kažukolovas praėjusio turo A lygos rungtynėse tiksliu smūgiu galva išplėšė pergalę Vilniaus „Žalgiriui“ prieš Gargždų „Bangą“. Šis įvartis gynėjui simbolizuoja didelį karjeros laimėjimą – jis įsitvirtino Lietuvos čempionų gretose.
Galbūt šis pasiekimas neatrodytų kažkuo ypatingas, bet šis žaidėjas dar prieš porą metų išgyveno sudėtingą karjeros etapą Anglijoje, buvo nuolat kamuojamas traumų, o vasaromis žaisdavo su Lietuvos mėgėjais Sekmadienio futbolo lygoje.
K. Kažukolovas gimė ir augo Kuršėnuose. Jaunystėje jis išbandė ir kitas sporto šakas – tenisą, krepšinį, stalo tenisą. Pasak jo, nedideliame miestelyje vaikai sportuodavo nuo ryto iki vakaro, ypač jei lauke būdavo geras oras. Tuo tarpu futbolo kelias prasidėjo gana kurioziškai.
„Vienas geriausių mano draugų pakvietė pažaisti į vieną iš „gardelių“, kur vaikai spardydavo kamuolį. Kaip tik ten vyko treniruotė. Nors man tebuvo 6 metai, o ten treniravosi 3-4 metais vyresni vaikai, nusprendžiau pabandyti. Iki dabar atsimenu pirmąjį savo smūgį – mušiau į vartus, kamuolys atsimušė į aplink vartus esančią medinę sieną ir atšoko tiesiai man į galvą. Toks, galima sakyti, buvo mano pirmasis karjeros smūgis“, – šypsojosi K. Kažukolovas.
Nors pirmas smūgis buvo nevykęs, futbolas iškart „nukonkuravo“ kitas sporto šakas ir kuršėniškis pasirinko savo ateitį.
K. Kažukolovas greitai kilo karjeros laiptais. Jis pateko į tuometinę Nacionalinę futbolo akademiją Kaune, o būdamas 16-os metų nusprendė pakelti sparnus į užsienį. Ir ne bet kur, o į „Brighton & Hove Albion“ klubą, kurio pagrindinė ekipa varžosi Anglijos „Premier“ lygoje. Visgi Anglijoje praleisti metai buvo tokie, kuriuos norisi kuo greičiau pamiršti.
„Etapas užsienyje nebuvo pasisekęs, nes turėjau labai daug traumų. Kadangi daug kas nesisekė, stengiausi sustiprėti psichologiškai. Išmokau nepasiduoti tam tikrose situacijose. Kai kurie žaidėjai po tokių traumų atsisveikina su karjera. Manau, kad psichologiškai tas etapas man išėjo į naudą“, – pozityvo rado K. Kažukolovas.
Traumos, kurias lietuvis patyrė Anglijoje, išties labai skaudžios ir rimtos. Jam plyšo kryžminiai ir šoniniai kelio raiščiai, taip pat buvo pažeistas meniskas. Vėliau sekė ir nesėkminga operacija, prailginusi reabilitacijos procesą dar ilgesniam laikotarpiui.
„Nebuvo lengva, kai būdamas 16-os metų, turėjau gyventi toli nuo artimųjų, pas kitą šeimą, o jau po kelių savaičių patyriau traumą, po kurios negalėjau sportuoti praktiškai visus metus. Labai sunku buvo visa tai išgyventi“, – pridūrė futbolininkas.
Po šio etapo Anglijoje žaidėjas grįžo į gimtinę, o 2021 metais juo patikėjo Lietuvos futbolo čempionas Vilniaus „Žalgiris“.
„Lietuvoje iškart įgavau vyrų futbolo patirties. Pamačiau, kaip reikia ruoštis rungtynėmis, kokios turi būti procedūros prieš treniruotes, prieš rungtynes. Įgavau daugiau profesionalumo. Kai esi traumuotas, tai žinai, kad bus nebent poros valandų treniruotė ir galėsiu eiti namo. Rungtynėms nereikia ruoštis – nei fiziškai, nei psichologiškai. Tuo tarpu vyrų futbole dar iki šiol mokausi kaip atsigauti ir išgyventi laikotarpius po nesėkmių, kaip greitai susitelkti ir vėl pradėti dirbti. Pastebėjau, kad dar turiu mokytis analizuoti rungtynes, įvertinti savo būklę po mačų. Stengiuosi mokytis ir tapti kuo geresniu“, – pasakojo K. Kažukolovas.
Praėjusiame sezone K. Kažukolovas Vilniaus komandoje atliko labiau epizodinį vaidmenį. Treneris Vladimiras Čeburinas dažniausiai jį laikydavo ant atsarginių žaidėjų suolelio. Visgi šio sezono pradžia nuteikia viltingai ir panašu, kad „Žalgirio“ treneriai iš K. Kažukolovo tikisi nemažo indėlio.
„Jeigu dirbsiu, atsiduosiu visu 100 proc. ir darysiu tai, ką nurodo treneris, tai turėsiu galimybę žaisti. Žinoma, yra daug žaidėjų, kurie daro tą patį. Visgi matau, kad treneris manimi pasitiki, leidžia žaisti ir viskas atrodo tikrai neblogai“, – džiaugėsi K. Kažukolovas.
Jis tuo pačiu pripažįsta, kad atsakomybė taip pat yra didelė ir kiekvienos prastesnės rungtynės gali viską pakeisti. Garantuotos vietos pagrindinėje sudėtyje neturi niekas.
„Asmeniškai pats tikiuosi, kad sužaisiu daugiau rungtynių nei praėjusiame sezone. Norėčiau būti tvirtesnis pagrindinės sudėties žaidėjas, o ne pasirodyti aikštėje tik kitiems žaidėjams gavus korteles ar patyrus traumas“, – sakė jis.
Pats K. Kažukolovas jaučiasi pilnai atsigavęs po savo sunkių traumų ir jau praėjusiais metais smarkiai pagerino savo fizines savybes.
„Dar norėčiau pastiprinti „sprogstamąją jėga“, nes po traumų praradau kažkiek greičio. Dar norėčiau pagerinti reakcijos greitį. Taip pat – įgauti daugiau lyderio savybių, kad treneris galėtų manimi pilnai pasitikėti ir būčiau tikras gynybos ramstis“, – vylėsi K. Kažukolovas.
Šiame sezone K. Kažukolovas su Vilniaus „Žalgiriu“ jau iškovojo pirmąjį trofėjų. Žalgiriečiai po atkaklios kovos iškovojo LFF Supertaurę. Nors ši taurė yra kaip įžanga į naująjį sezoną, K. Kažukolovas įsitikinęs, kad kiekvienas trofėjus yra reikšmingas.
„Labai smagu pradėti sezoną tokia nata. Kaip žinoma, „Žalgiris“ pastaruosius dvejus metus nebuvo laimėjęs Supertaurės. Taip pat po pergalės atmosfera visada būna daug smagesnė. Kiekvienas trofėjus yra svarbus ir nėra rungtynių, kurios būtų mažiau svarbios. Visada turime atiduoti visas jėgas ir siekti pergalės“, – teigė futbolininkas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Elvio Žaldario (fkzalgiris.lt)
E. Česonis: apie pasiruošimą 2024-ųjų Paralimpinėms žaidynėms ir kylančius iššūkius