Lietuvos futbolininkas Kipras Kažukolovas dar yra ganėtinai jaunas, bet jo karjera jau kupina įvairiausių potyrių ir išgyvenimų. Nepaisant to, kad iššūkiai negailestingi, jis kantriai tobulėja ir kyla karjeros laiptais.
Šiemet įsteigtos sporto vadybos agentūros „Mikoliunas Sports Management“ atstovaujamo K. Kažukolovo sportinis kelias prasidėjo Žemaitijoje, Kuršėnų mieste, o futbolas toli gražu nebuvo jo pirmas pasirinkimas.
„Kaip vaikui iš kaimo, Kuršėnuose buvo viskas suteikta. Kai augome, aplink buvo krepšinio aikštelės, futbolo stadionai. Su draugais kasdien būdavome lauke ir viską žaisdavome. Iš tikro prieš futbolą lankiau krepšinį, tenisą, stalo tenisą, imtynes. Futbolas buvo paskutinis, bet būtent jis ir užkabino“, – prisiminė K. Kažukolovas.
Jis iki šiol su šypsena prisimena savo pirmąją treniruotę, kai jam buvo 6-7 metai.
„Tokiame „gardelyje“ darėme treniruotę ir po mano spyrio kamuolys atšoko tiesiai man į galvą ir aš kritau ant pilvo. Toje grupėje buvo 3-4 metais vyresni žaidėjai ir visi pradėjo juoktis. Kiti turbūt greitai pamiršo tą treniruotę, o man visa tai įsiminė. Taip ir prasidėjo viskas nuo paprastų pasispardymų Kuršėnuose“, – „Sportlandmagazine.lt“ pasakojo K. Kažukolovas.
Žaidėjo talentas Kuršėnuose atsiskleidė labai greitai, todėl netrukus prasidėjo staigus karjeros kilimas į viršų. Jis pateko į tuometinę Nacionalinę futbolo akademiją Kaune, o būdamas 16-os metų nusprendė pakelti sparnus į užsienį. Ir ne bet kur, o į „Brighton & Hove Albion“ klubą, kurio pagrindinė ekipa varžosi Anglijos „Premier“ lygoje.
„Progresą lėmė daug dalykų. Tėvai mane visą laiką palaikė ir niekada nieko nevertė daryti. Kuršėnuose turėjome puikų jauną trenerį, kuris atvažiuodavo iš Šiaulių. Nors nebuvo daug pinigų, jis dirbo atsidavęs ir labai mums padėjo. Iki šiol palaikome ryšį. Galima sakyti, kad kai žaidžiu, galvoju ne tik apie save, bet ir apie trenerį. Žinoma, padėjo ir mano charakteris – visada noriu eiti ir daryti kažką bei atsiduoti visu 100 proc. Viso to derinys ir padėjo man pasiekti kažką daugiau“, – prisipažino gynėjo pozicijoje žaidžiantis futbolininkas.
Visgi svajonių kelias Anglijoje nevirto pasaka. Iš ketverių metų, praleistų Anglijoje, 2,5 metų jis gydėsi traumas. Galimybė įsitvirtinti futbolo šalyje bent kuriam laikui dingo.
„Jausmai dvejopi. Anglijoje pajutau aukščiausią įmanomą profesionalumą. Net ir grįžti į Lietuvą vėliau nebuvo lengva, nes viskas smarkiai skiriasi. Anglijoje viskas buvo tokio lygio, kad atėjus į treniruotę, treneriai iškart gali pamatyti tavo prastą nuotaiką ir pasiūlyti profesionalų pagalbą. Reikia pripažinti, kad futbolas Anglijoje ir, pavyzdžiui, Lietuvoje ar Kazachstane, yra tarsi du skirti sportai“, – teigė K. Kažukolovas.
Lietuvis suprato, kad reikės žengti žingsnį atgal ir ieškoti naujo atspirties taško išsigydžius traumas.
„Braitone turėjome direktorę, kuri buvo labai gera psichologė. Ji taip pat vėliau išėjo iš klubo ir įkūrė savo įmonę, kuri teikia konsultacijas futbolininkams, ypač tiems, kurie susiduria su sunkumais. Jau kai buvau „Žalgiryje“, man ji paskambino ir pakvietė prisijungti prie konsultacijų, kur turėčiau ne klausyti, o pats pasakoti savo patirtį apie tai, kaip pavyko nepalūžti ir nepasiduoti. Iš tikro nežinojau, net ką atsakyti, nes man viskas ėjosi natūraliai. Niekada negalvojau apie tai, ką daryti, kad nepalūžčiau. Žinoma, būna dienų, kai sėdi ir galvoji, kaip viskas dabar bus, kaip reikės rasti klubą ir pan. Gal padėjo tai, kad pabuvau labai profesionalioje aplinkoje ir turėjau stiprų užnugarį. Be to visada padeda tėvai, komandos draugai, treneriai“, – mintimis dalinosi K. Kažukolovas.
Lietuvos spaudoje garsiai apskriejo istorija apie tai, kaip K. Kažukolovas vieną vasarą atstovavo Sekmadienio futbolo lygos „Katastrofos“ ekipai ir netrukus pasirašė sutartį su Vilniaus „Žalgiriu“. Nors pats faktas skamba įspūdingiau nei pati istorija, futbolininkas vertina kiekvieną gyvenimo tarpsnį.
„Grįžęs iš Anglijos į Lietuvą atostogų, sugebėjau susilaužyti riešą. Skilo kaulas, todėl reikėjo net operacijos. Tuo metu turėjau ieškotis klubo, o vietoje to, turėjau gydytis ranką. Praėjus kažkiek laiko, parašiau pažįstamam kuršėniškiui Vaidotui Kazlauskui iš „Katastrofos“ ir paklausiau, ar galiu šiek tiek pajudėti, kad greičiau įsivažiuočiau po traumos. Buvo pasiūlyta sužaisti SFL rungtynes, todėl ir buvau oficialiai užregistruotas“, – prisiminė K. Kažukolovas.
Vilniaus „Žalgiryje“ jis atsidūrė irgi gana neplanuotai. Agentui pasiūlius susirasti klubą, su kuriuo jis galėtų šiek tiek pasitreniruoti ir atgauti formą, jis susikontaktavo su „Žalgirio“ vadovais ir prisijungė prie šio klubo. Galiausiai jam buvo pasiūlyta ir oficiali sutartis, todėl, neradus tinkamų pasiūlymų iš užsienio, Kipras karjerą pratęsė Lietuvos sostinėje.
Netrukus K. Kažukolovas vėl įsibėgėjo, tapo svarbiu komandos žaidėju, sulaukė kvietimo į Lietuvos rinktinę. Vėliau sekė pasiūlymas iš žinomo Kazachstano klubo „Astana“. Šių metų vasarį K. Kažukolovas pradėjo bendradarbiavimą su „Mikoliunas Sports Management“.
Tačiau kai visos bėdos atrodo jau praeityje, iš Kazachstano atskrieja nemaloni žinia – K. Kažukolovui plyšo kryžminiai raiščiai. Visgi, nepaisant dar vieno nemalonaus gyvenimo smūgio, jis išlieka ramus.
„Dabar viskas šiek tiek lengviau. Juolab, kad dabar jau ir draugę turiu. Bendrai jaučiuosi ramus, žinoma, padeda ir tai, kad sutartis galioja dar porą metų. Operacija taip pat praėjo sėkmingai, galiu judėti vis daugiau. To pozityvo yra. Nėra laiko nusiminti. Žinoma, pirmos mintys po traumos buvo įvairios, bet dabar viskas daug lengviau. Juolab, kad dabar jau daugmaž aišku, kada galėsiu vaikščioti, kada bėgioti. Taip gerokai paprasčiau, negu kai sunkią traumą patiri pirmą kartą“, – sakė žaidėjas.
Sportininkas džiaugiasi, kad nepaisant visų sunkumų, jis vis dar yra tas pats paprastas vaikinas iš Kuršėnų.
„Palinkėčiau sau išlikti tokiu, koks esu. Mano žmogiškos savybės leido pasiekti tai, ką turiu ir ištverti viską, kas sunku. Noriu pasiekti viską, kas yra įmanome, bet niekada nepamesti savęs“, – pabrėžė K. Kažukolovas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Vertingiausi pasaulio futbolininkai: viršūnėje – aiškus lyderis