Gyvenimo ir išgyvenimo mokykla

Kai iškrinta stebuklingas šansas, būtų kvaila juo nepasinaudoti. Tačiau ką daryti, jei jauti, kad vienas nepatempsi? Kreiptis pagalbos į tuos, su kuriais sieja bendra istorija ir sena draugystė. Taip gimsta bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos buriuotojų projektas, kuris, jei viskas klostysis sėkmingai, atvers kelius į garsiausią regatą aplink pasaulį „Ocean Race“.

Lietuvių jachta „Ambersail“ 2009 m. apiplaukė pasaulį, nešdama žinią pasaulio gyventojams apie Lietuvos vardo tūkstantmetį. Legendinę „Ambersail“ pakeitė naujesnė ir greitesnė „Ambersail 2“. VO65 klasei priklausanti jachta – vos viena iš aštuonių tokių pasaulyje.

Vandenynų Dakaru vadinama regata aplink pasaulį anksčiau vadinosi „Volvo Ocean Race“, tačiau koncernas „Volvo“ pardavė šias varžybas ir dabar jos bent laikinai turi naują pavadinimą – „Ocean Race“.

Organizatoriai jau paskelbė naujoves, įsigaliosiančias 2021-aisiais. Anksčiau regatoje aplink pasaulį buvo varžomasi vienos klasės laivais, o kitąmet startuosiančiose varžybose į kovą stos jau dviejų klasių – „Imoca 60“ ir VO65 jachtos.

„Lietuviams priklausanti „Ambersail 2“ – būtent tokia jachta. Ir, beje, geriausia iš visų dabar esančių, nes pasaulį ji apiplaukė tik kartą, be to, buvo atnaujinta. Tad lietuviai nusipirko idealios būklės laivą, per varžybas turintį nemenką pranašumą. „Ocean Race“ varžybų organizatoriai taisyklėse nurodė, kad turint tokią jachtą ne tik galima, bet net rekomenduojama dalyvauti šioje regatoje. Tai – ne tik mano, bet ir daugelio lietuvių buriuotojų svajonė, tad būtų kvaila nepabandyti to padaryti“, – įsitikinęs 32 metų Rokas Milevičius.

Rokas – žinomas Lietuvos buriuotojas. 2012 m. jis dalyvavo Londono olimpinėse žaidynėse. Dar po kelerių metų, 2014–2015 m. sezoną, kaunietis tapo pirmuoju lietuviu, plaukusiu legendinėse „Volvo Ocean Race“ varžybose aplink pasaulį. Su Olandijos komanda „Brunel“ jis užėmė antrą vietą. Tad R. Milevičius entuziastingai griebėsi idėjos į legendines varžybas išsiųsti lietuvių laivą.

„Tik nuo pat pradžių buvo aišku, kad vien Lietuvai tokios varžybos yra per didelės. Bet pritraukiant Latvijos ir Estijos, o gal net Skandinavijos šalių buriuotojų ir rėmėjų būtų daugiau šansų patempti. Pradėjome nuo pokalbio su „Sportland“ ir „Helly Hansen“ prekės ženklu. Su jais ir mane, ir „Ambersail“ sieja sena draugystė, tad tai atrodė logiškas žingsnis. Kai jie pasakė „Gerai, darome“, ledai pajudėjo“, – pasakojo R. Milevičius.

Proga žengti į elitinį buriavimą

VO65 klasės jachtos „Ocean Race“ varžybose bus orientuotos į jaunimą. Įgulą sudarys 10 žmonių, iš kurių bent trys privalo turėti panašių varžybų patirties, bent trys turi būti buriuotojai iki 26 metų, bent trys – iki 30 metų. Be to, įguloje privalo būti ir bent trys moterys.

„Nesiliauja diskusijos, kas šiose varžybose svarbiau – patirtis ir meistriškumas ar jaunystė ir energija. Tad vienoje klasėje organizatoriai nutarė orientuotis į jaunimą, o šiam atsiranda puiki proga žengti į elitinį buriavimą“, – pastebėjo R. Milevičius.

„Ocean Race“ – profesionalų regata, tad vien atlyginimai buriuotojams sudarytų nemenką dalį biudžeto. Be to, daug kainuoja jachtos įranga, kelionės, kiti mokesčiai. Skaičiuojama, kad „Ambersail 2“, jei dalyvautų šiose varžybose, reikėtų 6–12 mln. eurų.

„Tačiau Lietuvoje neturime pakankamai sportininkų, galinčių dalyvauti tokio lygio varžybose. O rasti pakankamai žmonių pritraukus Latviją ir Estiją yra lengviau. Galų gale ir rėmėjams bei varžybų organizatoriams patraukliau atrodo trys mažos šalys, o ne viena. Tai visai kiti skaičiai“, – aiškino R. Milevičius.

Nors galutinai dar nenuspręsta, kad „Ambersail 2“ kitąmet tikrai dalyvaus „Ocean Race“ regatoje, jau judama šia kryptimi ir bandoma pritraukti jaunimą į jūrinio buriavimo mokyklą.

Yra iš ko rinktis

R. Milevičius šypsosi, kad rasti profesionalų, jau turinčių „Volvo Ocean Race“ ar panašių varžybų patirties, – gerokai lengviau, nei rasti tinkamo jaunimo. Vis dėlto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra iš ko rinktis.

Visos trys Baltijos šalys turi skirtingas, bet gana stiprias buriavimo mokyklas.

„Geriausiai, matyt, atrodo estai. Jų buriavimo lygis gana aukštas, sportuoja daug žmonių, ypač – ant didelių laivų. Tačiau lietuviai pastaraisiais metais turi kitų pranašumų. Pavyzdžiui, itin aukšto lygio buriuotojų merginų. Gintarė Volungevičiūtė Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabrą, Viktorija Andrulytė dabar pasaulyje yra tarp lyderių. Be to, daug mūsų buriuotojų paragavo jūrinio buriavimo plaukdami „Ambersail“, – sakė R.Milevičius.

Latvijoje stiprios klubinės ir „Match racing“ varžybos, kuriose kovojama vienas prieš vieną. Lietuvoje, pasak Roko, darbas nuoseklesnis, todėl vis iškyla olimpinio buriavimo žvaigždžių, o kalbant apie jūrinį buriavimą patirties sukaupti leidžia tokie projektai, kaip „Ambersail“ ir „Ambersail 2“.

„Skandinavijoje buriavimas dar populiaresnis ir toliau pažengęs, todėl neatmetame ir šios rinkos“, – teigė R. Milevičius.

Plaukimo įvairiose akvatorijose patirties turintis lietuvis tvirtina, kad neįmanoma, o ir nereikia lyginti olimpinio ir jūrinio buriavimo. Olimpinio buriavimo specifika – čia daugiausia individualių laivų klasių, kai sportininkas atsako pats už save. Be to, varžybos ten vyksta gana arti kranto. O „Ocean Race“ regatoje svarbiausia komanda ir gebėjimas darniai dirbti bei sutarti. Čia neegzistuoja poilsis ir miegas, o įtampa ir stresas – nuolatiniai palydovai. Čia negali kada panorėjęs grįžti į krantą, nes varžybos kelias savaites vyksta toli nuo jo.

Jaunimui tai neįtikėtina gyvenimo ir išgyvenimo mokykla, kaip nugalėti save bei varžovus.

Apranga – itin svarbi

Turint galvoje tai, kad „Ocean Race“ varžybų dalyviai nuolat būna šlapi, sustirę, drabužiai ištisai prisismelkę vandens, kurio pilna ir ant denio, tinkama apranga čia itin svarbi.

„Daug kas gamina buriuotojų aprangas, bet išties geras – tik vienas kitas. „Helly Hansen“ yra vieni lyderių, jei ne patys geriausi. Kai plaukiame dvidešimt kelias dienas, nuolat būname šlapi, niekas nedžiūsta, nuo druskos atsiranda alergija. Apranga – vienas svarbiausių dalykų, tad reikia kokybiškos“, – aiškino R. Milevičius.

Jis pats dar nesvarstė, ar vėl ryžtųsi plaukti „Ocean Race“ varžybose, kurios trunka devynis mėnesius, todėl nelengva išlaikyti šaltą protą, bet atveria neįkainojamų patirties lobynų.

„Vienaip ar kitaip padėsiu organizuoti šį projektą, nes noriu suburti pajėgią komandą, galinčią kovoti tokio lygio varžybose. Bet labiausiai trokštu regione pritraukti ir išugdyti daugiau aukšto lygio jaunų sportininkų, kuriems šis projektas, neabejoju, atvertų duris į platesnius vandenis“, – tvirtino R. Milevičius.

Vienos svarbiausių lenktynių pasaulyje

„Ocean Race“ jachtų lenktynės aplink pasaulį yra ilgiausios, sunkiausios ir buriavimo sporte laikomos vienomis iš trijų svarbiausių. Kitos dvejos svarbiausios – olimpinių žaidynių ir Amerikos taurės varžybos.

Pirmosios jachtų varžybos aplink pasaulį prasidėjo 1973 m. rugsėjo 8 d. Portsmute (Jungtinė Karalystė). Jose dalyvavo 17 laivų ir 167 buriuotojai.

Iki šiol įvyko 12 varžybų aplink pasaulį. Jose dalyvavo 167 laivai ir 2030 buriuotojų iš 43 valstybių.

Daugiausiai buriuotojų – 467 – šiose varžybose atstovavo Jungtinei Karalystei.

Per varžybas žuvo 5 buriuotojai.

Didžiausios lenktynės vyko 1981–1982 m. Jose dalyvavo 29 laivai.

1989–1990 m. sezoną kapitonės Tracy Edwards vadovaujamas Jungtinės Karalystės laivas tapo pirmąja moterų komanda šiose lenktynėse.

2011–2012 m. sezono trasa – ilgiausia lenktynių istorijoje, ją sudarė 39 tūkst. 270 jūrmylės.

Kitos „Ocean Race“ lenktynės prasidės 2021 m. rudenį Alikantėje (Ispanija).

Prižiūri tėvas ir sūnus

„Ambersail 2“ jachta nuolat dalyvauja varžybose. Žiemą – Karibuose. Pavasarį laivas bus ir Klaipėdoje, paskui – Viduržemio jūroje, dalyvaus varžybose Šiaurės jūroje.

„Ambersail 2“ prižiūri ir jam vadovauja Linas ir Tomas Ivanauskai – tėvas ir sūnus. L. Ivanauskas-Linkus – vienintelis lietuvis, 2009 m. jachta „Ambersail“ apiplaukęs pasaulį. Tą jis padarė ir jachta „Lietuva“ 1993 m.

T. Ivanauskas – vienintelis lietuvis, dirbęs „Volvo Ocean Race“ kranto komandoje. Jis padėjo olandų komandai „Brunel“.

Tekstas: Birutė Pakėnaitė