Greitasis čiuožimas (Speed skating) ir greitasis čiuožimas trumpuoju taku (Short track) daug kam atrodo, kad yra vienas ir tas pats, tačiau iš tikro tai skirtingos olimpinės sporto šakos. Kone vienintelis panašumas – abiem atvejais sportininkams reikia greičiau už varžovus kirsti finišo liniją.
O skirtumų yra apstu. Bene svarbiausias – aikštelės ilgis. Greitajam čiuožimui reikalinga visai atskira tik jam pritaikyta arena. Dėl to Lietuvoje šis sportas nėra kultivuojamas. Trasos ilgis siekia 400 m.
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku gali vykti universaliose arenose, tose pačiose, kur vyksta dailiojo čiuožimo, ledo ritulio arba sinchroninio čiuožimo varžybos bei treniruotės. Čia trasos ilgis yra apie 111 m.
Laikinai Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) prezidentės pareigas einanti Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė sako, kad skiriasi ir sportininkų apranga. Ilgajame čiuožime sportininkams nereikia jokių šalmų, nes ten išvystomas didelis greitis ir nėra jokių staigių posūkių. Kiekvienas čiuožėjas turi savo taką ir taisyklės draudžia iščiuožti iš savo zonos.
„Trumpajame take visi čiuožia kartu ir kovoja dėl pozicijų. Taip pat visi čiuožia su šalmais, nes susidūrimų bei griuvimų būna labai daug. Man asmeniškai ilgas takas yra šiek tiek nuobodesnis, nes ten didesnis greitis ir reikia daugiau ištvermės. Tuo tarpu trumpajame take vyksta nuolatinis veiksmas ir niekada nežinai, kaip pasibaigs kiekvienas čiuožimas“, – sakė V. Vilčinskaitė-Ogulevičienė.
Šiuo metu Lietuvoje greitojo čiuožimo trumpuoju taku treniruotės vyksta Vilniuje ir Elektrėnuose.
„Ledo aikštelių Lietuvoje yra ir daugiau, bet mūsų treniruotėms yra būtini apsauginiai čiužiniai, o jie užima daug vietos bei reikalauja daug laiko. Dėl to mums kiek sudėtingiau nei kitoms ledo sporto šakoms, kur nereikalingas specialus aikštelės paruošimas“, – aiškino LGČA vadovė.
Greitajame čiuožime trumpuoju taku sportininkai varžosi 500, 1000, 1500 ir 3000 m nuotoliuose. Anksčiau sportininkai varžybose būdavo apdovanojami už kiekvienoje distancijoje pasiektus rezultatus bei paaiškėdavo absoliutus čempionas. Dabar svarbiausiose varžybose reikia rinktis taškus atskirose distancijose atskirai, todėl nemažai sportininkų pradeda orientuotis į vieną konkretų nuotolį.
„Žinoma, kad daugelis sportininkų dar turi įdirbį visoms distancijoms. Visgi dabar, registruodami sportininkus į varžybas, galime į atskiras rungtis paskirti skirtingus čiuožėjus“, – teigė V. Vilčinskaitė-Ogulevičienė.
Nors šiuo metu Lietuvoje greituoju čiuožimu trumpuoju taku užsiima tik jaunimas, dar neseniai galėjome pasigirti aukštais pasiekimais. Agnė Sereikaitė yra tapusi Europos čempionato, Universiados bei Pasaulio taurės prizininke. Salvijus Ramanauskas yra tapęs Europos jaunimo olimpinio žiemos festivalio čempionu.
„Lietuviai daugiausiai pergalių yra pasiekę 500 m distancijoje. Ji yra trumpiausia ir čia kaip pradedi, taip ir finišuoji ne mažesniu greičiu. Ilgesniuose nuotoliuose jau atsiranda daugiau strategijos, daugiau kovos. Tam reikia daugiau gebėjimų. Žinoma, kad jei kas pračiuožia be klaidų, tai jis gali tapti bet kurios distancijos čempionu. Bet kokiu atveju, dažnai daug ką lemia ir sėkmė, nes sportininkus neretai finiše skiria tūkstantosios sekundės dalys“, – pasakojo V. Vilčinskaitė-Ogulevičienė.
Greitajame čiuožime trumpuoju taku, priešingai negu greitajame čiuožime, yra daug artimos kovos. Dažnai viltys laimėti subliūška tiesiog nukritus po susidūrimo su varžovu. Neretai po starto dar vyksta peržiūra, kuomet teisėjai priima sprendimus dėl čiuožėjų veiksmų.
Verta pažymėti, kad minėtose sporto šakose skiriasi ir pačiūžos. Dar įdomiau – jos yra ruošiamos kiekvienai treniruotei. Inventorius turi labai didelę reikšmę. Beje, treniruotėse visi sportininkai čiuožia kartu, nes taip galima lavinti ne tik techniką, bet ir taktinius įgūdžius.
„Turint inventorių, vėliau treniruotės pobūdį lemia tai, kokioms varžyboms yra ruošiamasi. Tada jau dėliojama, kurią vietą kuris sportininkas turi užimti. Visas darbas treniruotėse turi būti proporcingas. Turime skirti dėmesio ir technikai, ir taktikai. Mūsų treniruotėms būtina konkurencija. Gal skamba ir keistai, bet tai nėra individuali sporto šaka. Sportininkai yra ruošiami tam, kad per varžybas būtų pasiruošę psichologiškai, fiziškai ir visaip kitaip. Dėl to nuo mažų dienų mes mokomės ir griūti, ir atsikelti, ir visa kita“, – sakė V. Vilčinskaitė-Ogulevičienė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: LGČA ir Renato Mizero
Lengvaatlečiai Šiauliuose užfiksavo 13 geriausių Lietuvos sezono rezultatų