Graplingas išvertus į lietuvių kalbą reikštų „grumtynės“ – tai yra mišrių imtynių sporto šaka, kuri susiformavo iš įvairių imtynių sporto šakų, tokių kaip brazilų džiudžitsu, dziudo, sambo, bušido bei kitų.
Pagal bendrąją sporto filosofiją, graplingo sportininkas privalo gerbti sporto vertybes, būti sąžiningas ir niekada tyčia nepakenkti savo varžovui siekdamas pergalės.
Čia sportininkai kovoja iki pasidavimo, naudodami visus imtynių veiksmus: tiek metimus, tiek smaugimo ar skausmingus veiksmus. Pasibaigus pagrindiniam kovos laikui, tik tada per pridedamą laiką skaičiuojami taškai pagal patvirtintas tarptautines graplingo taisykles.
„Pagrindinis mūsų sporto išskirtinumas yra tas, kad daug grumtynių vyksta parteryje. Mano nuomone, graplingas pasižymi daug mažesniu traumingumu nei kitos kovinės sporto šakos. Ypač – tarp vaikų“, – kalbėjo Lietuvos graplingo federacijos prezidentas Adrijus Kupstas.
Vaikų kovos paprastai trunka 3 min., o suaugusiųjų – 4-5 min. Kaip jau minėta, kovos dažniausiai baigiasi anksčiau, atlikus skausmingą veiksmą.
„Trukmė panaši kaip ir kitose kovinėse sporto šakose. Skirtumas tas, kad nors kova prasideda stovėsenoje, tik sekundžių klausimas, kada veiksmas persikels į parterį. 90 proc. kovų baigiasi priešininko pasidavimu. Smarkūs laužimai ir skausmingumą skatinantys veiksmai yra draudžiamo mūsų organizacijoje, todėl ir traumų pasitaiko labai retai“, – pabrėžė A. Kupstas.
Grapingas turi dvi disciplinas – „Gi“ ir „NoGi“. „Gi“ disciplinoje sportininkai kovoja dėvėdami kimono, o „NoGi“ kovojama tik su sportiniais šortais ir specialiais imtynių marškinėliai.
„Taisyklės nesiskiria niekuo, bet skiriasi veiksmų įvairovė. Kovojant su kimono gali naudoti patį kimono smaugimo veiksmui atlikti, paėmimai yra kitokie, nes gali paimti, pavyzdžiui, už kelnių, o ne už kūno“, – aiškino LGF prezidentas.
Lietuvoje graplingo geografija sparčiai plečiasi. Įvairūs kovos menų sporto klubai visoje šalyje siūlo ir graplingo treniruotes. Vilniuje jau atsiranda klubai, kultivuojantys tik graplingą. Įprastai į graplingo treniruotes ateina žmonės iš kitų sporto šakų – dziudo, sambo, laisvųjų imtynių, kudo, MMA ir kitų.
„Džiaugiamės, kad atsiranda klubai, kurie specializuojasi vien tik graplinge“, – sakė A. Kupstas.
Lietuvos graplingo federacija įkurta 2014 metais. Panašiu laiku lietuviai ėmėsi iniciatyvos vadovauti ir Tarptautinei graplingo federacijai (IGF). Ji organizuoja nemažai tarptautinių varžybų, o šių metų spalio 9 dieną Panevėžyje vyks IGF pasaulio graplingo čempionatas.
Graplingo atšaką turi ir Tarptautinė imtynių federacija (UWW), taip pat yra ir kitos didelės tarptautinės graplingo organizacijos. A. Kupstas sako, kad jos tarpusavyje nekonkuruoja, o federacija vertina lietuvių pasiekimus visose organizacijose.
Štai neseniai Poznanėje (Lenkija) vykusiame Europos-Afrikos regiono ADCC graplingo čempionate Konstantinas Mokšinas meistrų grupėje iškovojo sidabro medalį. Pasak A. Kupsto, ADCC graplingo pasaulyje atitinka krepšinio NBA.
„IGF problemos dėl skirtingų organizacijų nemato. Nemanau, kad jas mato kitos. Organizacijų yra aibė. Gal ateityje jos bandys jungtis. Jeigu sportininkui būtų kažkur neleidžiama dalyvauti, tai problema būtų organizacijos vadovui arba treneriui. Mano nuomone, sportininkas gali ir privalo savo jėgas išbandyti visur. Mes džiaugiamės, kad mūsų sportininkai varžosi ir kitose organizacijose bei pasiekia aukštus rezultatus. Čia kaip tik yra įvertinimas mūsų organizacijai“, – pasakojo A. Kupstas.
A. Kupstas pridūrė, kad graplingas yra visapusiškai naudingas sportas, tinkantis ir merginoms. Jis pats savo dukrą leidžia į graplingo treniruotes.
„Labai kviečiame visus ateiti ir išbandyti. Daug klubų, ypač Vilniuje, leidžia savaitę pabandyti, pasitreniruoti. Tai visiems tinkantis sportas. Čia nėra amplitudinių metimų, kaip kitose imtynių šakose, todėl čia nėra ko bijoti“, – pridūrė A. Kupstas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Lietuvos graplingo federacijos
Futbolo ateitis – saugiose rankose: dėl „Auksinio berniuko“ titulo užvirė kova